Kitąmet, galbūt kartu su Prezidento rinkimais planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto – visuomenės dėmesio centre. Jau ne vienerius metus šis klausimas yra karštų diskusijų tiek tarp akademinės bendruomenės narių, tiek tarp politikų, objektas. Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, 71 % piliečių pritaria dvigubos pilietybės idėjai. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad šį klausimą galima išspręsti tik pakeitus Konstituciją – ir tai daryti privalu referendumu.
Partijos bičiulių iš įvairių skyrių pasiteiravome, ką jie galvoja apie dvigubą pilietybę: partiečiai noriai pasidalino savo nuomone, diskutavo, kėlė klausimus ir ieškojo atsakymų.
Vitalijus Mitrofanovas (Naujosios Akmenės skyrius)
Jeigu tai yra viena iš trijų svarbiausių idėjų Lietuvai – kaip čia prieštarausi. Vis dėlto pilietybė tai –santykis su valstybe. Kyla klausimas, ar žmonės, kurie turi dvigubą pilietybę nebus privilegijuoti tų, kurie turi tik Lietuvos pilietybę, atžvilgiu. Jeigu dviguba pilietybė yra desperatiška priemonė sumažinti emigracijos ir demografinę problemą, tuomet nemanau, kad tai – sprendimo būdas. Labai svarbu, kad pilietybė būtų siejama su pareiga ir atsakomybe valstybei.
Ši dvigubos pilietybės idėja gal ir gera, bet turi būti aptarta visuomenėje. Kyla įvairių klausimų. Pavyzdžiui, kuriai valstybei užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis bus labiau įsipareigojęs? Ar žmonės, turintys teisę į dvigubą pilietybę, nebus skirstomi pagal gyvenamąją vietą? Tarkime, jeigu išvažiavai į Didžiąją Britaniją, gali gauti dvigubą pilietybę, o jeigu į Baltarusiją – ne, ir panašiai. Taip pat nėra atsakyta į klausimą, kaip reikėtų elgtis dėl karinės prievolės ir kitų valstybei svarbių dalykų.
Dabar mūsų šalies pilietybė gali būti suteikiama išimties tvarka, tačiau tai taip pat kelia daug diskusijų. Dvigubos pilietybės įteisinimas spręstų ir, pavyzdžiui, ukrainiečių integravimo Lietuvoje klausimus. Aš matau tokią aktualią problemą – ukrainietė, ištekėjusi už lietuvio, ir auginanti čia vaikus, neturėdama mūsų pilietybės, neturi teisės gauti sveikatos draudimo, netgi mokėdama įmokas.
Taigi, dvigubos pilietybės idėją dar reikia apsvarstyti, kad nebūtų taip, kaip nutiko su žemės perkėlimu Lietuvoje – sugalvojo, padarė, o kai pajudėjo visas srautas, pamatė, kad procesai tapo nebevaldomi.
Povilas Isoda (Marijampolės skyrius)
Palaikau dvigubos pilietybės įteisinimą: tai tikrai gali suartinti žmones su tėvyne. Žmonių gyvenimai susiklosto įvairiai, bet tikram Lietuvos piliečiui pasakyti ultimatyviai – renkiesi arba savo, arba kitos valstybės pilietybę – nereikėtų. Dažnai karjeros sąlygos priverčia žmogų atsisakyti mūsų šalies pilietybės. Esu įsitikinęs: esant galimybei išsaugoti savo šalies pilietybę, žmogui sudaromos palankesnės sąlygos (tiek morališkai, tiek teisiškai) grįžti į tėvynę, dalyvauti šalies gyvenime ir jaustis visaverčiu Lietuvos visuomenės nariu.
Auksė Kontrimienė (Vilniaus skyrius)
Tikrai nesu prieš tai, kad daugiau žmonių galėtų tikėtis gauti dvigubą pilietybę. Tačiau juokingai atrodė šios kadencijos Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kuris priėmė nieko nenustebinusį sprendimą, kad tą galima padaryti tik rengiant referendumą. Apsvarstęs Seimo kreipimąsi, Konstitucinis Teismas paskelbė, kad referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po Nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais.
Aišku, kad toks sprendimas nenudžiugino Pasaulio lietuvių bendruomenės, kurie jau daug metų turi abejonių dėl tokio referendumo sėkmės, bet, panašu, teks prisidėti prie referendumo organizavimo.
Esu girdėjusi daug abejonių dėl dvigubos pilietybės naudos, neva atsiranda dviejų rūšių Lietuvos piliečiai: tie, kurie, turėdami Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, ir tie, kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų. Gerbiu tokią nuomonę. Tačiau argumentas, kad dviguba pilietybė padėtų iš Lietuvos išvykusiems žmonėms išlaikyti ryšį su tauta ir savo kraštu man yra pakankamai stiprus. Manau, kad dviguba pilietybė būtų naudinga mūsų valstybei, nes tokiu atveju ji turėtų daugiau piliečių.
Saulius Petrauskas (Lazdijų skyrius)
Pasisakau už galimybę turėti dvigubą pilietybę. Už tai, kad lietuvis turėtų teisę į pilietybę amžinai ir už tai, kad iš gimusio Lietuvoje jos niekas neturėtų teisės atimti. Tai taip pat svarbu, kaip nuosavybės neliečiamumas, kaip šeimos savarankiškumas. Niekas neturi teisės atimti prigimtinių teisių. Aš – už galimybę lietuviams išsaugoti ryšius su savo istorine tėvyne. Šia tema labai pasigendu visuomenėje platesnės diskusijos: kokios yra didžiausios teisinės, moralinės, geografinės kliūtys ir pavojai, kokie privalumai.
Povilas Saulevičius (Varėnos skyrius)
Mūsų mažai tautai turėti tokią prabangą – neleisti kitur gyvenantiems lietuviams turėti dvigubą pilietybę – mažų mažiausiai keista. Kiekvienas žmogus turi turėti pasirinkimą – būti ir Lietuvos, ir, sakykime, JAV ar kitos šalies piliečiu. Ypač tai svarbu tokiu kaip mūsų – tautos nykimo ir mažėjimo – atveju.
Nežinau, ar daug žmonių siektų dvigubos pilietybės, bet tikiuosi, kad, ją įteisinus, padidėtų mūsų piliečių skaičius, taip pat – galinčių be problemų grįžti atgal į Lietuvą, turinčių teisę balsuoti rinkimuose skaičius. Dėl tarnybos kariuomenėje aš, kaip socialdemokratas, esu prieš karinę prievolę – ar ji taikoma mūsų gyventojams, ar dvigubą pilietybę turintiems žmonėms.
Audronys Zairys (Jurbarko skyrius)
Dabar, kai Lietuva „kraujuoja“ dėl žmonių „nutekėjimo“ į užsienį, dabar, kai Konstitucijos nuostatos užkerta kelią išvykusių lietuvių teisei pasirinkti – esu už dvigubą pilietybę. Suteikime tiems žmonėms teisę rinktis. Juk ne visiems, norintiems būti Lietuvos piliečiais, taikomos išimtys ar išlygos, pavyzdžiui, kaip prezidentui Valdui Adamkui.
Į užsienį išvykusių lietuvių šeimose gimsta vaikai, kurie jau įgyja kitų šalių pilietybes, o ne mūsų, tad dviguba pilietybė suteiktų galimybę ir būsimoms kartoms jaustis lietuviais, būti Lietuvos piliečiais.
Dvigubos pilietybės įteisinimui reikalingas referendumas. Manau, kad žmonės jame dalyvautų aktyviai. Emigracija didelė, beveik iš kiekvienos šeimos yra išvykusių į užsienį. Dvigubos pilietybės klausimas yra aktualus daugeliui Lietuvos gyventojų. Jau vien dėl šios priežasties Lietuvos piliečiai balsuotų referendume dėl dvigubos pilietybės.
Vaclovas Andrulis (Kelmės skyrius)
Dviguba pilietybė – galimybė žmonėms sugrįžti į Lietuvą. Gal tai nepagerintų demografinės situacijos, emigracijos nesuvaldytų, tačiau išvykusiems lietuviams sugrįžti atgal į tėvynę, jeigu jie turėtų dvigubą pilietybę, būtų paprasčiau.
Žinau, dauguma išvykusių iš mūsų rajono, tebeturi Lietuvos pilietybę. Daugelis jų važiuoja svetur laikinai padirbėti. Dviguba pilietybė reikalinga tiems, kurie gyvena užsienyje nuolat.
Kalbant apie išvykusių lietuvių dalyvavimą rinkimuose – manau, net ir turėdami dvigubą pilietybę, išvykusieji turėtų balsuoti ten, kur gyvena ir moka mokesčius. Nemanau, kad jie turėtų rinkti valdžią Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Būtų keista, jeigu užsienyje gyvenantis lietuvis balsuotų, pavyzdžiui, savivaldos rinkimuose, nežinodamas vietos problemų, nepažinodamas kandidatų.
Dauguma Lietuvos žmonių būtų linkę palaikyti dvigubos pilietybės idėją. Vis dėlto, jei bus referendumas, abejoju, ar jame dalyvaus dvigubos pilietybės įteisinimui būtini 50 procentų rinkėjų.
Orinta Leiputė (Kauno miesto skyrius)
Dvigubą pilietybę yra įteisinę nemažai valstybių. Lietuvoje šiuo metu dvigubą pilietybę leidžiama turėti tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau neleidžiama turėti išvykusiems Nepriklausomybės metu, jeigu jie tampa kitos šalies piliečiais.
Žmonės nuolat keliauja, mokosi ir dirba įvairiose pasaulio šalyse; daugėja mišrių santuokų. Esant tokia didelei žmonių migracijai, reikia įstatymais sudaryti sąlygas išsaugoti pilietybę tiek Lietuvoje gimusiems asmenims, tiek ir lietuvių šeimoms, gyvenančioms užsienyje, tiek mišriose šeimose gimusiems vaikams. Švęsdami atkurto valstybingumo šimtmetį, galėtume suteikti savo tautiečiams, gyvenantiems svetur, galimybę pasijusti Lietuvos piliečiais, būti savo gimtinės patriotais. Kad ir kur gyventų, kad ir kokiomis kalbomis kalbėtų – jie visada turėtų jaustis mūsų valstybės dalimi, nes mus saisto tautinė ir emocinė bendrystė. Gal tai netgi galėtų paskatinti emigrantus grįžti namo.
Seime praeitą kadenciją pati siūliau Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas, kad nebūtų tokia paradoksali situacija, kaip dabar – kai trečios bangos emigrantų vaikai išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę, o jų tėvai – ne. Aišku, galbūt įteisinant dvigubą pilietybę, derėtų numatyti saugiklius nedraugiškoms valstybėms.
