Patikimai veikianti priešgaisrinė sauga yra vienas svarbiausių visuomenės saugumą lemiančių veiksnių, todėl labai svarbu, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos būtų aprūpintos tinkama gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika, įranga ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o joje dirbantys pareigūnai džiaugtųsi motyvuojančiu ir oriu darbo užmokesčiu.
Neseniai Valstybės kontrolė atlikto auditą. Juo buvo siekiama įvertinti, ar dabartinė dešiniųjų valdžia ir prieš tai buvusi valstiečių-žaliųjų Vyriausybė tinkamai finansavo ir organizavo priešgaisrines pajėgas Lietuvoje. Ką parodė šis auditas?
Auditas atskleidė, kad priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių, nei yra būtina, ugniagesių aprūpinimas neatitinka minimalių reikalavimų.
Tenka konstatuoti, kad nei ši, nei praėjusi valdžia deramo požiūrio į šią tarnybą nerodė ir nerodo. Auditas atskleidė, kad priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių, nei yra būtina, ugniagesių aprūpinimas – tiek reikalinga technika, tiek būtiniausiomis asmens apsaugos priemonėmis – neatitinka minimalių reikalavimų, taip pat neužtikrinamas tinkamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis.
Kaip į Valstybės kontrolės auditą reaguoja vidaus reikalų ministrė? Tik priminsiu, kad būtent A. Bilotaitės vadovaujamai ministerijai yra pavesta formuoti valstybės politiką priešgaisrinės saugos srityje. A. Bilotaitė, matydama atlikto priešgaisrinių pajėgų audito analizę ir rekomendacijas, teigė, kad šiai sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovybei pavedė parengti pokyčių gaires, siekiant tobulinti departamento veiklą.
Siekiant užtikrinti tinkamą nuolatinę priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį, ministrė A. Bilotaitė, mano matymu, turėjo pradėti veikti nedelsiant, o ne permesti atsakomybę PAGD vadovybei, nurodant jai parengti dar vieną analitinį darbą. Pripažinsiu, kad toks vidaus reikalų ministrės žingsnis nenustebino, atvirkščiai – tik patvirtino tai apie ką jau esu rašęs – šios Vyriausybės nariai nėra pasirengę pateikti aiškius žingsnius dėl sisteminių pokyčių, ne išimtis ir priešgaisrinė apsauga. Vyriausybė vėl patvirtino, kad visos kylančios problemos bus „sprendžiamos“ atliekant studijas ir analizes. Užtenka prisiminti, kad svarbiausiame šios valdžios dokumente – Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane – numatyta atlikti 159 analitinius darbus, kurių pagrindu kažkada bus teikiami konkretūs teisės aktai.
Stokojant idėjų, artimiausiu metu būtų naivu tikėtis stiprų svertų, leisiančių pagerinti priešgaisrinių pajėgų veiklą ir toje sistemoje tarnaujančių ugniagesių-gelbėtojų aprūpinimą, nors Valstybės kontrolės padarytas auditas atskleidė, kad turi būti imtasi neatidėliotinų sprendimų, padėsiančių kuo greičiau ir ryžtingiau spręsti įsisenėjusias problemas priešgaisrinės saugos srityje.
Vidaus reikalų ministerija neturi ilgalaikės priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų aprūpinimo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika strategijos.
Vidaus reikalų ministerija neturi ilgalaikės priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų aprūpinimo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika strategijos. Neišspręstas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų aprūpinimo technika klausimas – neskiriama lėšų įsigyti technikos ir nenustatyta, kas ir iš kokių lėšų turi šias tarnybas aprūpinti. Automobilinėmis cisternomis tarnybas pagal galimybes aprūpina savivaldybės ir PAGD, kuris perduoda seną techniką. Audituojamu laikotarpiu perduotos automobilinės cisternos buvo vidutiniškai 30-ies metų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas trejus metus neatliko vertinimų, ar priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų aprūpinimas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika atitiko nustatytus minimalius reikalavimus, todėl neturėjo patikimų duomenų, reikalingų technikos įsigijimams planuoti.
Priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms trūksta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos: 38 proc. technikos trūksta valstybinėms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, 29 proc. – savivaldybių priešgaisrinėms pajėgoms, kad jų aprūpinimas atitiktų bent minimalius nustatytus reikalavimus. Absoliuti dauguma valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir ketvirtadalis savivaldybių priešgaisrinių pajėgų automobilinių cisternų turėjo ne visą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą. Didelė dalis technikos sena – valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pusė technikos senesnė nei 15 metų, o savivaldybių – daugiau nei 20 metų.
Audito rezultatai atskleidė ir daugiau skaudulių. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi mažiau ugniagesių, nei yra būtina, VRM vykdoma politika negeba suformuoti reikiamus priešgaisrinių pajėgų žmogiškuosius išteklius – ugniagesių-gelbėtojų valstybėje trūksta.
Tik priminsiu, kad Lietuvoje priešgaisrinėse pajėgose dirba 5,5 tūkst. ugniagesių, kurių beveik pusė – savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesiai, kuriems pavesta atlikti tik pirminius gelbėjimo darbus. Dėl šios priežasties jiems nustatyti mažesni reikalavimai pasirengimui, sveikatai, aprūpinimui technika, apsaugos priemonėmis. Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad dalis šių ugniagesių faktiškai atlieka ne tik pirminius gelbėjimo darbus, o juos atlikti nėra tinkamai aprūpinti. Nedetalizavus, kas yra pirminiai gelbėjimo darbai, nėra aišku, kokios yra savivaldybių ugniagesių darbų apimtys, ir neužtikrinama, kad jie būtų tinkamai pasirengę pavestoms funkcijoms atlikti.
Analizuotais atvejais beveik pusėje komandų budinčiose pamainose buvo mažiau ugniagesių, nei nustatyta. Pusėje į gaisravietę pirmiausia atvykusių savivaldybių priešgaisrinių tarnybų buvo tik po vieną ugniagesį! Tokią padėtį nulėmė sisteminis visų vyriausybių nesugebėjimas skirti didesnį finansavimą ir bandymas šį klausimą ir atsakomybę permesti ant savivaldos „pečių“.
Tai, kad ugniagesiams jau seniai trūksta ne tik darbui būtiniausių priemonių, bet ir motyvuotų darbuotojų ir geresnių atlyginimų – kalbama jau ne vienerius metus, tačiau šioje vietoje stebina Vidaus reikalų ministerijos pozicija. Ji nenumato ugniagesiams skirti daugiau lėšų ir skatina PAGD imtis tolimesnių reformų. Dėl aiškumo, reikia pabrėžti, kad ugniagesiams skirti asignavimai po truputėlį auga, tačiau tai yra tik maža dalis, ką reikėtų skirti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Ugniagesių-gelbėtojų maži atlyginimai yra plačiai aptarti viešojoje erdvėje, todėl šiame straipsnyje jų nekartosiu.
Ministrei A. Bilotaitei ir visai Vyriausybei norisi palinkėti kuo greičiau įgyvendinti šio audito rekomendacijas ir nebekurti naujų, dažnu atveju, butaforinių analizių. Nei viena nauja analizė neatskleis nieko naujo: visos priešgaisrinės sistemos veiklos problemos žinomos senai, todėl pakartotiniai tyrimai eilinį sykį tampa puikia priežastimi šio klausimo vilkinimui. VRM, kaip tiesiogiai atsakinga institucija, turi padėti suformuoti priešgaisrines pajėgas, kurios būtų tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus ir atlikti gelbėjimo darbus, būtų tinkamai valdoma gaisrų kilimo rizika, o pats ugniagesys galėtų ir turėtų jaustis ne „išmaldos prašančiu“, o savigarba jaučiančiu pareigūnu, tarnaujančiu Lietuvos valstybei ir joms žmonėms.
Pabaigai reikia pastebėti, kad dabartinė situacija dėl vakcinavimo nuo korona viruso, švelniai tariant, taip pat glumina. Jau nebestebina Vyriausybės sprendimas – paskutine prioritetine grupe – yra asmenys, vykdantys gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas ir kontaktuojantys su kitais asmenimis. Į šią kategoriją patenka ir ugniagesiai. Nusivylimo neslepianti priešgaisrinė gelbėjimo sistema tyliai kalba, kad Vyriausybė jau dabar turėtų galvoti, kaip reabilituotis prieš valdžios veiksmais nusivylusią bendruomenę.