Kaip visiškai legaliai ir teisėtai atsikratyti nepalankių ir iš opozicijos teikiamų įstatymų projektų? Atsakymas aiškus – paprašyti dėl jų Vyriausybės išvados. Pradėjus šią procedūrą, tolimesnis teisės aktų projektų svarstymas automatiškai nutrūksta, jie toliau nebepatenka nei į komitetų, nei į plenarinių posėdžių darbotvarkes. Ir tai tęsiasi iki to laiko, kol negaunama Vyriausybės išvada, t. y. įstatymo projekto svarstymas ar priėmimas visiškai „įšaldomas“.
Tokia praktika šios kadencijos Seime taikoma, kaip niekada dažnai. Iki šios dienos Vyriausybės išvados paprašyta net dėl 356 įstatyminių pataisų – daugelis jų opozicijos teikti pasiūlymai.
Kodėl teigiu, kad tai visiškai teisėta procedūra? Seimo statutas sako, kad dėl esminių įstatymų projektų gali būti prašoma Vyriausybės išvados, o ji savo pastabas turi pateikti per 4 savaites, tačiau nė žodžio neužsimenama apie tolesnes procedūras, jeigu ši išvadų nepateikia per minėtą laikotarpį.
Čia ir prasideda valdančiųjų vingrybės bei tikrieji politiniai tikslai, t. y. nesilaikoma Statute aiškiai įvardinamos sąlygos – jeigu Ministrų kabineto paprašoma pateikti savo išvadą, ji turi būti pateikta per minėtą laikotarpį. Išvada gali būti teigiama ar neigiama, tačiau kol jos nėra, negali vykti svarstymo procesas parlamente.
Tokia padėtis itin palanki valdantiesiems, nes jų rankose visi svertai stabdyti opozicinių frakcijų įstatymų projektus, o už tai nenumatytos jokios pasekmės.
Iš savo asmeninės patirties galiu drąsiai teigti – išvadų nebūna nei po keturių savaičių, nei po kur kas ilgesnio laiko. Vyriausybė dabar įtvirtintų terminų paprasčiausiai nesilaiko – išvadų pateikimas gali užtrukti ir iki metų ar net ilgiau.
Ši institucija tradiciškai tą pateisina dideliu darbo krūviu, svarbesnėmis problemomis ir visai kitais veiklos prioritetais. Vyriausybės kanclerei pats asmeniškai esu sakęs: jeigu reikia daugiau valstybės tarnautojų Vyriausybės rūmuose ir trūksta darbuotojų, ateikite ir kalbėkite su opozicija. Mes tikrai svarstytume galimybę pritarti tokiems prašymams vien dėl to, kad ši institucija veiktų sklandžiau ir būtų galima tikėtis minėtų išvadų dėl pateiktų įstatymų projektų, nes jie tikrai svarbūs.
Tačiau realybė kiek kitokia. Pasiteisinimai dėl darbo apkrovos yra nieko verti, nes ši statutinė norma neatsirado šiandien, ji egzistuoja jau ne vieną kadenciją, tačiau taip akivaizdžiai vilkinamų projektų Seimo nariams dar neteko matyti.
Akivaizdu tik viena – tokia padėtis itin palanki valdantiesiems, nes jų rankose visi svertai stabdyti opozicinių frakcijų įstatymų projektus, o už tai nenumatytos jokios pasekmės. Pasinaudodama padėtimi, Vyriausybė rūšiuoja įstatymų projektus į jai palankius ar mažiau priimtinus, nes vieniems Vyriausybės išvada ateina greičiau, o kiti išvis nesulaukia ministrų kabineto nuomonės, kad ir neigiamos. Dažniausiai tai opozicijos pateikti projektai, jie savo išvadų, kaip taisyklė, laukia maksimaliai ilgai.
Neseniai paaiškėjo, kad toks pat likimas ištinka ne tik tų projektų, kuriuos teikia Seimo opozicija, bet ir tų, kuriuos registruoja prezidentas. Prezidentūros patarėjai net nebeslepia savo pasipiktinimo dėl tokių Vyriausybės veiksmų ir garsiai įvardija, kad išvadų nepateikimas yra bandymas pateiktas įstatymų pataisas padėti kuo giliau į Vyriausybės kabinetų stalčius ir užmiršti jas.
Neseniai paaiškėjo, kad toks pat likimas ištinka ne tik tų projektų, kuriuos teikia Seimo opozicija, bet ir tų, kuriuos registruoja prezidentas.
Prezidentūra pateikė vieną paprastą atvejį dėl Vyriausybės neskubėjimo pateikti savo išvadą. Prezidento iniciatyva parengtam Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo keitimo projektui Vyriausybės išvadų paprašyta 2021 m. gruodžio 30 dieną. Jeigu vadovautis paprasta logika – terminas išvadai pateikti suėjo dar sausio pabaigoje, o jos iki šiol nėra ir artimiausiu metu greičiausiai nebus. Akivaizdu, kad nepateikdama išvadų kai kuriems projektams laiku, Vyriausybė savo galias išnaudoja tik sau palankiems tikslams pasiekti.
Pats asmeniškai Seimui esu pateikęs tris itin svarbius teisės aktų projektus, tiesiogiai susijusius su savivaldybių savarankiškumo didinimu bei jų investicinio potencialo skatinimu. Kalbu apie pataisas, kurios sudaro taip vadinamąjį „savivaldos stiprinimo paketą“.
Dar praėjusių metų kovo mėnesį per pateikimą buvo pritarta įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama vadinamąjį automobilių taršos mokestį pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą. Šio mokesčio pajamos savivaldybių biudžetus kasmet galėtų papildyti 28 mln. eurų. Tai būtų realus finansinis instrumentas, kalbant apie regionų stiprinimą. Šiandien turime 2022 metų gegužę, t. y. Vyriausybės išvados laukiama jau daugiau negu metus.
Praėjusių metų pavasarį ir rudenį palaikymo taip pat sulaukė ir siūlymai dėl pelno ir GPM mokesčių įskaitymo į savivaldybių biudžetus savivaldai palankesne tvarka, tačiau visų šių pataisų toliau negali svarstyti nei Seimo komitetai, nei pats Seimas. O to priežastis ta pati – dėl projektų vis dar negaunamos Vyriausybės išvados.
Akivaizdu, kad šis Seimo statutu įtvirtintas Vyriausybės dominavimas nebegali tęstis.
Dėl to oficialiu raštu net buvo kreiptasi į Vyriausybės kanceliariją, tačiau atsakymas buvo daugiau nei pribloškiantis: „Ačiū, kad informavote. Atkreipsime dėmesį“. Puikiai suprantame, ką reiškia toks atsakymas. Papildomų paaiškinimų nebereikia.
Akivaizdu, kad šis Seimo statutu įtvirtintas Vyriausybės dominavimas nebegali tęstis. Toks teisinis reguliavimas ir įtvirtinti terminai yra neadekvatūs, todėl inicijavau ir įregistravau pataisas, kurios leistų nebevilkinti įstatymų projektų svarstymo parlamente ir pagreitintų Vyriausybės išvadų pateikimą Seimui.
Grupės parlamentarų pasirašytas statuto pakeitimo projektas taiso dabartines spragas ir keičia įtvirtintus terminus. Pakeitimu siekiama pakeisti išvadų pateikimo laikotarpį – išplečiant jį nuo keturių savaičių iki maksimalaus 60 darbo dienų termino. Tačiau pagrindinis pataisų tikslas – įvesti savotiškas sankcijas. Jeigu Vyriausybė nesugebės savo išvadų pateikti ir per prailgintą laiko tarpą, bus laikoma, kad ši pastabų neturi ir įstatymo projektui neprieštarauja. Tai reikštų, kad suvaržymai nuo projekto būtų nuimti ir jis sėkmingai toliau galėtų tęsti numatytą procedūrą.
Tenka pripažinti, kad šiuo metu galiojantis keturių savaičių terminas tikrai nėra racionalus. Reikia suprasti, kad kai kurie projektai yra didelės apimties ir reikalaujantys išsamaus vertinimo, o minėto termino egzistavimas yra visiškai hipotetinis ir kurio nesilaikoma. Todėl ir buvo priimtas sprendimas teikti gana santūrų ir pamatuotą pataisą, pratęsiant terminą, bet tuo pačiu ir įvedant teisines pasekmes dėl išvadų nepateikimo.
Esu įsitikinęs, kad išvados neturėtų tapti įrankiu, suteikiančiu pretekstą aiškintis santykius tarp valdančiųjų ir mažumos ar tarp Seimo ir prezidento. Teisėkūros procesas Seime negali būti stabdomas dirbtinai, todėl ir reikalinga priimti šiuos statuto pakeitimus.
Eugenijus Sabutis yra Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas
