Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės patikslintą 2021 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame didžioji dalis lėšų numatyta koronaviruso sukeltiems neigiamiems ekonominiams padariniams valdyti.
Šio biudžeto patikslinimo ypač laukė Lietuvos savivaldybės, nes kilus beprecedenčiams iššūkiams sutramdant pandemijos padarinius savivaldybių biudžetai patyrė daug papildomų neplanuotų išlaidų, taip pat sumažėjo planuotos pajamos. Todėl natūralu, kad tikėjosi sukalbamesnės Vyriausybės pozicijos dėl šių prarastų lėšų kompensavimo.
Savivaldai taip pat buvo labai svarbu išgirsti valdančiosios daugumos sprendimą – pagaliau savivaldai leisti pasinaudoti laisvesnėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis, siekiant optimaliai kovoti su koronaviruso padariniais.
Nors savivalda ir įrodė, kad siekiant sklandaus gyventojų testavimo ir užtikrinto vakcinacijos proceso gali bei sugeba susitvarkyti savarankiškai ir greitai spręsti dėl reikalingiausių priemonių taikymo, atrodo, kad to nenori matyti ar pripažinti Vyriausybė, nes atnaujintame biudžete tokie savivaldybių pasiekimai neįvertinami – jų biudžetų prognozuojamos pajamos 2021 m. mažėja net 52 savivaldybėse ir siekia dešimtis milijonų, o aiškaus kompensacinio ir laisvesnio skolinimosi mechanizmo biudžete nenumatyta.
Savivaldybės tikėjosi sukalbamesnės Vyriausybės pozicijos dėl prarastų lėšų kompensavimo.
Biudžeto projektas tik dar kartą atskleidžia faktą, kad dabartinė Vyriausybė ir toliau rodo neigiamą požiūrį į didesnį savivaldybių savarankiškumą.
Kodėl savivalda tikėjosi laisvesnio skolinimosi? Priminsiu itin svarbų faktą, kad įgyvendinant kovos su COVID-19 pandemijos sukeltais neigiamais padariniais ekonomikai, Europos Komisija šiuo nelengvu laikotarpiu yra leidusi visoms ES narėms taikyti Stabilumo ir augimo pakto bendrąją išimtį, leidusią pasinaudoti lankstesnėmis skolinimosi taisyklėmis, kovojant su galima finansine krize ir nepatiriant šalies ekonomikos nuosmukio.
Kitaip tariant tol, kol nebus atšaukta ES Stabilumo ir augimo pakto išimtis, ir, atitinkamai, kol šalyje nebus atšauktos išskirtinės aplinkybės dėl koronaviruso, Lietuvos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyti skolinimosi limitai negalioja.
Šia galimybe skolintis daugiau suskubo naudotis Vyriausybė. Vadovaujantis šia Europos Komisijos išimtimi, įteisintos fiskalinės drausmės taisyklės nėra taikomos 2021 metų valstybės biudžetui, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių ir toliau yra taikomos savivaldos sektoriui.
Biudžeto projektas tik dar kartą atskleidžia faktą, kad dabartinė Vyriausybė ir toliau rodo neigiamą požiūrį į didesnį savivaldybių savarankiškumą.
Vyriausybei noriu priminti, kad Stabilumo ir augimo pakto bendroji išimtis taikoma visam valdžios sektoriui, įskaitant ir savivaldos sektorių. Fiskalinės drausmės taisyklės tiek centrinės valdžios atžvilgiu, tiek savivaldybių atžvilgiu turi galioti vienodai ir nediskriminuoti savivaldybių. Vadinasi, bendroji išimtis turėjo būti pritaikyta ir savivaldybių biudžetams.
Vyriausybės taikomi dvigubi standartai ir veiksmai taisyklių laikymosi atžvilgiu tiesiogiai prieštarauja valdančiosios daugumos viešai skelbiamai pozicijai, kad su savivaldybėmis bus tariamasi ir į jų pasiūlymus bus atsižvelgta.
Deja, bet pataisytame biudžete į savivaldybių teisėtus lūkesčius nebuvo atsižvelgiama, jų pajamos mažinamos ir galimybės vykdyti investicinius projektus praktiškai prilyginamos nuliui.
Jeigu yra priimtas sprendimas didinti skolą siekiant sumažinti koronaviruso sukeltus padarinius, manau, kad toks pat veiksmas turėjo būti padarytas ir savivaldybių atžvilgiu, nes šis sprendimas padėtų efektyviau stiprinti toliau nuo Vilniaus esančius rajonus, o kartu – visos Lietuvos ekonomiką.
Vyriausybei noriu priminti, kad Stabilumo ir augimo pakto bendroji išimtis taikoma visam valdžios sektoriui, įskaitant ir savivaldos sektorių.
Biudžetas kritikuotinas ir kitais svarbiais aspektais.
Verta paminėti, kad dėl centrinių valstybės institucijų sprendimų, padidinusių neapmokestinamus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemės plotus, savivaldybių biudžetai 2020 m. neteko daugiau nei 6 mln. eurų pajamų iš žemės mokesčio, taip pat neteks šių pajamų ir 2021 m. Eilinį kartą biudžeto projekte šios žemės mokesčio pajamų netektys savivaldybėms nėra numatytos ir nebus kompensuotos.
Taip pat norėtųsi atkreipti dėmesį į naują nuostatą, atsiradusią patikslintame biudžeto projekte. Vyriausybė šia nuostata bando įteisinti reglamentavimą, kad savivaldybės pagal tikslinę paskirtį nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas privalėtų grąžinti valstybės institucijoms. Mano įsitikinimu, Vyriausybės požiūris šiuo visiems nelengvu laikotarpiu yra labai siauras ir neapgalvotas.
Ar nebūtų tikslinga leisti savivaldybėms disponuoti nepanaudotomis lėšomis, jeigu jau yra pasiekti nustatyti tikslai, rezultatai ar rodikliai? Tai suteiktų savivaldybėms didesnį savarankiškumą ir motyvuotų jas taupiau ir racionaliau naudoti šias lėšas. Pavyzdžiui, tai paskatintų savivaldybes greičiau gyvendinti šiuo metu ypač reikalingus pokyčius mažinant regioninę atskirtį.
Vyriausybė bando įteisinti reglamentavimą, kad savivaldybės pagal tikslinę paskirtį nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas privalėtų grąžinti valstybės institucijoms.
Kitas labai svarbus klausimas, kuris taip pat kol kas nerado vietos biudžeto projekte – dėl įvestų Vyriausybės ribojimų kompensuoti nuostolius savivaldybių vežėjams. Tik priminsiu, kad privatūs vežėjai, dirbantys savivaldybėse ir teikiantys tokias pačias paslaugas, kaip ir savivaldybių įmonių vežėjai, gauna verslo įmonėms skirtą paramą.
Savivaldybių vežėjai palikti nuošaly. Taip neturėtų būti, nes būtent savivaldybių vežėjai privalėjo užtikrinti nepertraukiamą keleivių judėjimą savivaldybių teritorijoje ir negalėjo nutraukti keleivių vežimo paslaugų teikimo karantino režimo galiojimo laikotarpiu.
Šiuo atveju labai svarbu pažymėti ir tai, kad savivaldybių vežėjai subsidijų ir kitokio pobūdžio paramos gauti negali, nors teikia tokias pat keleivių vežimo paslaugas kaip ir privačios įmonės, kurios gauna valstybės paramą. Būtent dėl šios priežasties biudžete privalo atsirasti savivaldybėms priklausančių viešojo transporto įmonių patirtos žalos kompensavimas.
Teksto pabaigoje norėčiau santūriai pasidžiaugti bent tuo, kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kuriam priklausau, gali būti rastas bendras sutarimas priimti išvadą, kad savivaldybėms labai reikalingi kompensavimo mechanizmai ir lankstesni skolinimosi būdai būtų įtraukti į biudžeto projektą prieš priimant galutinį jo variantą. Tik tokiu būdu suteiktume savivaldybėms lygiavertę galimybę pasinaudoti Europos Komisijos siūloma išimtimi ir leistume tikėtis netektų pajamų kompensavimo. Tikiuosi, kad tokį komiteto sprendimą išgirs ir visas Seimas.
