Ši plenarinė sesija buvo itin įtempta, tačiau džiaugiuosi, jog priėmėme sprendimus, kurie tiesiogiai palies ir Lietuvą.
Strasbūre svarstėme ypač Lietuvai svarbų klausimą. Balsavome už tai, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymui būtų numatyta 780 mln. eurų ES lėšų. Europos Komisija daugiametėje finansinėje programoje siūlė uždarymui skirti tik 552 mln. ES lėšų. Kadangi antrojo Ignalinos AE bloko išmontavimas prasidės 2026 m. ir tęsis po 2027 m., prieš pradedant darbus turi būti sutelkta pakankamai lėšų šiai užduočiai. Neužtikrinus reikiamo finansavimo, tektų bent ketveriems metams stabdyti antrojo Ignalinos AE bloko išmontavimą, o tai padidintų bendras projekto išlaidas bei sukeltų socialinių ir ekonominių problemų regione. Tai yra precedento neturintis Europos branduolinės saugos uždavinys tiek dėl elektrinės dydžio, tiek dėl reaktorių techninių savybių. Šiuo metu numatyta, kad Ignalinos AE galutinai turi būti uždaryta iki 2038-ųjų.
Britų parlamentui ryžtingai atmetus suderėtą „Brexit“ susitarimą išaugo rizika JK „iškristi“ iš bloko be jokios sutarties. Strasbūre surengtoje diskusijoje raginome JK vyriausybę ir parlamentą informuoti apie tai, ko tikisi „pozityvi dauguma“ ir kokių santykių su ES ji siekia. JK išstojimo iš ES sutartis yra geriausias ir vienintelis kompromisas, kurį galima pasiekti, turint omenyje JK vyriausybės nustatytas ribas. Ši sutartis leistų užtikrinti teisinį saugumą. ES nesutiks silpninti numatytų gairių, ypač tokiuose klausimuose kaip taikos procesas, siena su Airija ar piliečių teisės. JK partijos turi plėtoti tarpusavio dialogą, kad pavyktų suformuoti daugumą, kuri išvestų iš aklavietės, ir perbraižytų ribas. JK pakeitus poziciją galbūt pavyktų galvoti apie glaudesnius JK ir ES ateities santykius. Pasitraukimas be susitarimo nepasitarnautų niekieno interesams. ES intensyvins pasiruošimą ir bus pasirengusi reaguoti į situaciją kartu su valstybėmis narėmis ir EP.
Pritarėme beveik 6 mlrd. eurų skyrimui Vaikų garantijos iniciatyvai, prie kurios nemažai teko dirbi ir man. Tai nauja iniciatyva, skirta padėti valstybėms tinkamai pasirūpinti vaikais – jų mokymosi, sveikatos apsaugos, gyvenimo sąlygomis jau nuo ankstyvos vaikystės. Neabejotinai, vaikų skurdui mažinti skirtos lėšos pasieks ir Lietuvą.
Paramos skyrimo procedūros turi būti greitesnės tam, kad parama galėtų pasiekti darbo netekusius žmones greičiau (kad jie netekę darbo ir nesulaukę paramos nesugalvotų emigruoti) Taip pat, ji padėtų mažinti reikalavimuose nurodytą darbo netekusių žmonių skaičių.
Priėmėme rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento darbą. ES institucijos teikia vis daugiau svarbos lyčių lygybės aspekto integravimui ir galių moterims suteikimui, tačiau pabrėžia, kad dar reikia daug nuveikti, jog politiniai įsipareigojimai būtų įgyvendinti praktiškai. Tam reikia ir tinkamo finansavimo bei personalo, kuris būtų atsakingas už tikslų, susijusių su lyčių klausimais, įgyvendinimą. Siekiant lyčių lygybės svarbu ES ir valstybių narių vadovų politinė valia, taip pat svarbu nustatyti prioritetinius tikslus ir kontroliuoti, ar daroma pažanga. Raginame Komisiją ir Tarybą sistemingai įtraukti lyčių lygybę ir didesnių teisių suteikimo moterims klausimą į ES politinį dialogą ir į politines diskusijas su šalimis partnerėmis.
Raginame Europoje sukurti palankesnes sąlygas savaeigiam transportui ir sparčiau jį diegti, kad ES taptų pasauline šios srities lydere. Tokios šalys kaip JAV, Australija, Japonija, Pietų Korėja ir Kinija sparčiai kuria automatizuotą transportą, todėl Europai reikia vieningiau ir sparčiau veikti šioje srityje. To pasekoje, padidėtų eismo saugumas ir efektyvumas, sumažėtų spūstys, taip pat būtų mažiau suvartojama energijos ir išmetama teršalų. Transporto priemonių ir infrastruktūros techniniai standartai (pavyzdžiui, kelio ženklai ir kelių ženklinimas) turėtų būti kuriami ir derinami tarptautiniu lygmeniu, visų pirma ES mastu. Iš programos „Horizontas 2020“ 2014–2020 m. laikotarpiui automatizuotų transporto priemonių tyrimams ir projektams buvo skirta 300 milijonų eurų.
Europos Parlamente surengtas iškilmingas posėdis euro dvidešimtmečiui paminėti. Euras ES vidaus rinką pavertė konkurencingesne ir skaidresne, paskatino investicijas, judėjimą, prekybą ir turizmą, o per krizę Europos Centrinio Banko pastangų dėka apsaugojo silpniausias Europos ekonomikas nuo žlugimo. „Eurobarometro“ apklausos rodo, kad eurą palankiai vertina trys iš keturių ES piliečių – tai didžiausias pasitikėjimo lygis nuo pat bendros valiutos sukūrimo. Bendra ES valiuta euras įvesta 1999-ųjų sausio 1-ąją kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė. Grynieji eurai į apyvartą paleisti 2002 m. sausį. Lietuva prie euro zonos, kuriai šiuo metu priklauso 19 valstybių, prisijungė 2015-aisiais. Šiandien euras yra antra svarbiausia pasaulio valiuta, kurią kasdien naudoja 340 mln. ES piliečių.
Leidimai naudoti konkrečius pesticidus Europos Sąjungoje privalo būti teikiami skaidriau ir atsakingiau. Mūsų nuomone, visuomenė privalo turėti galimybę susipažinti su visomis mokslinėmis studijomis, į kurias atsižvelgta suteikiant leidimą naudoti konkrečią veikliąją medžiagą, taip pat gauti visus pareiškėjo pateiktus duomenis. Siūloma įpareigoti pareiškėjus įregistruoti šias studijas viešame registre. Siūlome peržiūrėti esamus tyrimus dėl glifosato nuodingumo bei nustatyti maksimalius leistinus jo liekanų kiekius dirvožemyje ir paviršiniuose vandenyse. Būtina stiprinti rinkoje esamų pesticidų vertinimą ir įpareigoti Europos Komisiją tirti realų pesticidų poveikį žmogaus sveikatai. Savo ruožtu raginame uždrausti purkšti pesticidus netoli mokyklų, vaikų žaidimo aikštelių, ligoninių ir priežiūros įstaigų, taip pat aktyviau skatinti inovacijas ir siūlyti rinkai mažiau pavojingus pesticidus.
ES vis dar labai trūksta investicijų. „InvestEU“ programa, kuri numatyta 2021–2027 m. ES daugiamečiame finansiniame plane, skirta šiai problemai spręsti. Papildomai numatėme naujus programos tikslus: sumažinti nedarbą ES, įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo uždavinius, taip pat skatinti ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą. Europarlamentarai įsitikinę, jog mažiausiai 40 proc. programos biudžeto turi būti skiriama klimato apsaugos tikslams įgyvendinti.
Raginame ES institucijas reguliariai vertinti valstybių narių pagarbą teisės viršenybei remiantis objektyviais kriterijais. Smerkiame kai kurių šalių vyriausybių pastangas susilpninti valdžių padalijimą ir teismų nepriklausomumą. ES nesugebėjimas veiksmingai nutraukti rimtus ir nuolatinius vertybių pažeidimus tam tikrose Sąjungos valstybėse mažina pasitikėjimą ES institucijomis ir pačiomis valstybėmis. Raginame valstybes tinkamai apsaugoti ir skatinti pliuralistinę ir laisvą žiniasklaidą, taip pat užkirsti kelią prieš žurnalistus nukreiptam smurtui ir paspartinti žurnalistų nužudymo bylų ištyrimą bendradarbiaujant su Europolu. ES šalys turi veiksmingiau kovoti su antisemitizmu ir islamofobija. Taip pat, smerkiame visų rūšių smurtą prieš moteris ir raginame ES valstybes, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos, tai padaryti kuo greičiau.
Besikišančios į teismų darbą, sukčiavimo bei korupcijos problemų nesugebančios išspręsti vyriausybės gali sulaukti ES finansinės paramos sustabdymo.
Europos Komisija (EK) ir nepriklausoma ekspertų grupė kasmet vertins teisinės valstybės principo laikymąsi kiekvienoje ES valstybėje. Atradus trūkumų, EP ir Tarybos sprendimu būtų galima sustabdyti ES biudžeto mokėjimus ir įsipareigojimus, sumažinti finansavimą pagal esamus įsipareigojimus arba uždrausti prisiimti naujų įsipareigojimų ES lėšų sąskaita. Konkreti priemonė būtų parinkta įvertinus pažeidimų mastą. Pagarba teisės viršenybei ir pagrindinėms ES vertybėms yra esminis principas, kuriuo paremtas Europos projektas. Nė viena vyriausybė neturi teisės jo pažeisti, o taip besielgiantys politikai turi pajusti pasekmes.
