Vyriausybei ir toliau nesiimant veiksmų dėl augančių gamtinių dujų bei elektros energijos kainų, Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas kreipėsi į ministrų kabinetą ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių.
I. Šimonytės Vyriausybės ir R. Šimašiaus reikalaujama paaiškinti, kokių priemonių bus imamasi, kad mažiausias pajamas gaunantys asmenys nuo kainų augimo nukentėtų kaip galima mažiau, nes žemiau skurdo rizikos ribos (430 eurų) Lietuvoje gyvena veik 600 tūkst. gyventojų.
„Matant viešas diskusijas apie tai, kaip stipriai augs šildymo kainos kreipiuosi tiek į premjerę I. Šimonytę, tiek ir į Vilniaus merą R. Šimašių. Situacija yra keista, nes iki šiol nėra matyti jokių planų, kaip amortizuoti augančias šildymo kainas labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Girdėjome tik gana komiškus siūlymus apie tai, kad sąskaitas už šildymą galima būtų išdėstyti per visus metus. Bet juk suma nuo to nesumažėja. Taip, dalį kainos lemia žaliavų kaina rinkose, tačiau galutinei kainai valstybė gali daryti įtaką“, – teigia G. Paluckas.
Kreipimesi nurodoma, kad šildymas yra būtinoji paslauga, o jo kainos augimas „dar labiau augins infliaciją ir taip neleis pajausti teigiamų pokyčių dėl planuojamo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) augimo“. Taip pat, esant aukštam nedarbo lygiui, o skurdo rizikos lygiui šalyje siekiant 20,9%, stipriai išaugusi finansinė našta kai kuriems gyventojams gali būti ir nepakeliama.
Pasak G. Palucko, toks milžiniškas kainų šuolis tokiu įtemptu metu gali virsti socialine krize ir dar didesniu įtampos visuomenėje šaltiniu.
„Manome, kad valstybė turi prisiimti pareigą valdyti kylančias kainas, ypatingai dėl labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių padėties ir potencialių pasekmių jiems. Valstybinės monopolijos, tokios kaip, pavyzdžiui, „Ignitis“, turėtų elgtis ne kaip privačios bendrovės ir siekti pelno, o teikti kokybiškas paslaugas už mažiausią kainą. Apie tai trečiadienį kalbėsime ir frakcijos susitikime su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu“, – sako G. Paluckas.
Kreipimesi siūlomi keletas būdų, kaip amortizuoti augsiančias šildymo kainas, tarp jų – tiesioginės kompensacijos iš „Ignitis“ ir „Vilniaus šilumos tinklų“ dividendų, kvietimas palaikyti Seimo Socialdemokratų frakcijos užregistruotą laikiną pridėtinės vertės mokesčio mažinimą buitiniams elektros energijos vartotojams.
G. Paluckas taip pat primena, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos riba 2020 m. buvo 430 Eur per mėnesį vienam asmeniui ir 904 Eur šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Pasak statistikų, 2020 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2020 m. šalyje siekė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto.
Statistika rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, daugiavaikės šeimos ir vaikai.
