Kasmet nepasitenkinimą reiškiantys mokytojai, dėstytojai, medikai, ugniagesiai, kultūrininkai ir kitos visuomenės grupės liudija, kad valdančiųjų ir visuomenės pasitikėjimo saitai yra suplėšyti. Mes Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią: spręsti žmonių problemas sąžiningai ir iš tikrųjų, nes tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą.
Pagarbos deficitas
Iki rinkimų likus mažiau nei metams, vis daugiau sumaišties, populizmo ir keisčiausių valdžios pasiūlymų. Tokia situacija nestebina, nes valdantieji pažadėjo daugiau, nei gali įgyvendinti. Juolab savo galimybes tai padaryti sumažino nevykusia mokesčių reforma. Rinkimų triukas nesuveikė, o dabar, kai reikia įgyvendinti pažadus, daugybė žmonių lieka nusivylę.
„Pagarba“ ir „pasitikėjimas“ čia yra raktiniai žodžiai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau tai nevirsta didesnėmis visų Lietuvos žmonių galimybėmis. Pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos sistemos seniai nustojo būti nemokamos.
Valdančiųjų atstovų garsus „ne“ viešojo sektoriaus darbuotojams raštu duotiems pažadams pagrįstai kelia žmonių pyktį – juk įsipareigojimai duoti valstybės vardu. Tad kuo pasitikėti? Ir įtampa visuomenėje dabar tvyro dar ir dėl to, kad pagarbos nepadaugėjo, o sumažėjo.
„Pagarba“ ir „pasitikėjimas“ čia yra raktiniai žodžiai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau tai nevirsta didesnėmis visų Lietuvos žmonių galimybėmis. Pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos sistemos seniai nustojo būti nemokamos. O valdančiųjų mėginimai visa tai „paslėpti“ virsta raganų medžiokle, keisčiausiais pasiūlymais. Suprantama, kad jie taip elgiasi mėgindami uždengti savo politinės veiklos rezultatų trūkumą.
Kai kuriuos pasiūlymus išgirdo
Didžiuliai pažadai ir dideli valdančiųjų planai sveikatos apsaugos sektoriuje subliuško. Kaip žinome, Sveikatos apsaugos ministerija atsisakė rengti ligoninių pertvarkos planą. Tą daro pačios gydytojų bendruomenės, mažosios ligoninės. Ir šie planai rengiami mūsų pasiūlymų pagrindu. Pavyzdžiui, dėl to, kad mažųjų ligoninių uždaryti nereikia.
Valdančiųjų atstovų garsus „ne“ viešojo sektoriaus darbuotojams raštu duotiems pažadams pagrįstai kelia žmonių pyktį – juk įsipareigojimai duoti valstybės vardu. Tad kuo pasitikėti?
Lig šiol neišspręstos problemos, kai atskiros visuomenės grupės, vadinkime tai elitu, turi privilegijas gauti nemokamas medicinos paslaugas, kurios priklauso pagal įstatymą. Kai kiti, pinigų turintys mažiau, verčiami laukti eilėse.
Švietimo sektoriuje situacija ne ką geresnė. Link idėjos Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija“ įgyvendinimo nepasistūmėta nė per žingsnį. Tiesa, galima džiaugtis, kad Vyriausybė ir Prezidentas išgirdo mūsų siūlymą dėl nacionalinio susitarimo. Jame būtų fiksuoti svarbiausi dalykai, dėl kurių pagrindinės politinės jėgos gali ir turi sutarti.
Kalbant apie švietimą, mūsų nuostatos yra aiškios. Pirmiausia, mokesčių mokėtojų pinigai negali virsti pelnu kai kurių politikų verslo įmonėms, t. y. privačioms mokykloms. Mokesčių mokėtojų pinigai turi tenkinti visuomenės poreikį.
Galiausiai, siūlome principinį sprendimą – peržiūrėti švietimo sistemos finansavimą ir administravimą: daugiau galių suteikti savivaldybėms, mokyklų bendruomenėms. Tai didintų pasitikėjimą. Tuo metu situacija, kuomet švietimo sistema finansuojama ir administruojama, pasidalinus atsakomybę tarp ministerijos, Vyriausybės ir savivaldybių, tęstis nebegali. Juk tarp dviejų auklių – vaikas be galvos.
Regionų trupinimas
Pasitikėjimo nekelia, priešingai, jį tik mažina ir nacionalinių lyderių, kalbančių apie didelę socialinę atskirtį, tyla, kuomet dėl siaurų politinių pažadų yra plėšomas ir draskomas šalies administracinis suskirstymas. Kalbu apie svarstybas prie Kauno miesto ūmai prijungti dalį Kauno rajono teritorijų.
Daugelis situaciją mėgina supaprastinti ir visa tai pateikti tik kaip dviejų merų konfliktą, tačiau taip nėra. Teritorijoje, dėl kurios vyksta ginčas – laisvoji ekonominė zona, oro uostas, galiausiai naujų namų kvartalai. Ir visa tai gali būti atplėšta nuo Kauno rajono. Be to, tai ir didžiulis pajamų netekimas. Kokios gali būti pasekmės? Rajono pakraščiuose atskirtis, tikėtina, bus tik dar didesnė. „Valstiečių“ pažadas Nr. 1, einant į rinkimus, buvo regionų stiprinimas, dabar šiuo klausimu jie tyli.
Tad lūkesčiai, kalbant apie regionų politiką, yra menki. Valdantieji savo veiksmais parodė, kad vykdo antiregioninę politiką. Naujausias pavyzdys – Varėnos rajone buvo uždaryta beveik pusė ambulatorinių punktų. Sveikatos apsaugos ministerija šiuo klausimu nepasakė nė žodžio. Tarsi viskas yra gerai, nors mirtingumas ir sergamumas, kaip liudija statistika, nutolusiuose rajonuose daug didesnis nei centruose.
„Milijardo milijonui“ pasekmės
Visuomenės pasitikėjimas ir pagarba sprendimams – visa tai neatsiejama ir nuo mokesčių klausimo. Proginiai, fragmentuoti ir nepamatuoti valdančiųjų pasiūlymai mokesčių sistemos srityje yra žalingas reiškinys.
Įvykdyta mokesčių reforma „milijardas-milijonui“ nieko gero neatnešė, tik sumažino valstybės galimybes teikti kokybiškas ir visiems prieinamas švietimo, sveikatos, socialines, kultūros ir kitas paslaugas.
Tiesa, po priekaištų, kurie tęsiasi jau dvejus metus, valdantieji ir jų deleguotas finansų ministras, atrodo, pagaliau praregėjo ir suprato, kad įvykdyta mokesčių reforma „milijardas-milijonui“ nieko gero neatnešė.
Kaip ir prognozavime, tai sumažino valstybės galimybes teikti kokybiškas ir visiems prieinamas švietimo, sveikatos, socialines, kultūros ir kitas paslaugas. Teisingumo ir sąžiningumo šiuose sektoriuose sumažėjo.
Bankų ir kitų ūkio subjektų puldinėjimas; valdančiųjų „kova“ su kainų kilimu ir monopolijomis irgi neįvyko. Tai, panašu, buvo ir tebėra viešųjų ryšių triukas, kurio paskirtis – sužadinti žmonėms emocijas, kad šie palaikytų vieną ar kitą politinę jėgą. Tik tiek.
Jei valdantieji turėtų valios realiai spręsti egzistuojančias problemas, jie svarstytų apie sąžiningesnį progresinį mokesčių tarifą tiems žmonėms, kurie gauna labai dideles pajamas. Arba teisingiau apmokestintų didelį kapitalą. Nes pajamų ir galimybių skirtumas Lietuvoje išlieka dramatiškas – į mūsų visų bendrą piniginę sunešę nesolidariai ir neteisinga jaučiame to pasekmes.
Išklausyti, tartis, gerbti
Neatliepti žmonių lūkesčiai, neišspręstos skaudžiausios problemos skatina dar didesnį žmonių nusivylimą. Kita vertus, tai yra milžiniškas įpareigojimas mums. Žmonės tiki, kad atsinaujinę socialdemokratai, būdami atsakingi ir kompetentingi, minėtas problemas pavers užduotimis ir išspręs ne populistiškai, o iš tikrųjų. Kaip rodo „valstiečių-žaliųjų“ pavyzdys, be dialogo, be išklausymo, be pagarbos kitai nuomonei, galima tik sugriauti, bet pastatyti neišeina.
Ką siūlome?
Kokybišką ir visiems prieinamą švietimą
- Mokesčių mokėtojų pinigai – tik valstybinėms mokykloms. Privačios turėtų būti finansuojamos privačiomis įmokomis.
- Atsisakyti atrankų į valstybines ugdymo įstaigas – nutraukti mokinių rūšiavimą.
- Švietimui skiriami pinigai – Europos Sąjungos vidurkio nuo BVP dydžio.
- Švietimo sistemos reformos – tik demokratiniu keliu, pasiekus platų sutarimą.
- Vadovėlių ir pratybų mokyklose skaitmenizavimas – visiems prieinamos ir nemokamos priemonės.
Iš tiesų nemokamą sveikatos apsaugą
- Nemokama būtinoji pagalba turi būti prieinama visiems be išimties gyventojams.
- Šeimos gydytojo komanda – sveikatos sistemos „ašis“ sprendžia 80 % sveikatos problemų.
- Šeimos medicinos plėtra regionuose, kuriuose blogas sveikatos paslaugų prieinamumas.
- Mažosios ligoninės nebus uždaromos.
- Sveikatos apsaugos sistemos finansavimas turi pasiekti bent 8 % nuo BVP.
- Didinti vaistų kainos kompensuojamos dalies dydį, nes Lietuvoje maždaug du trečdalius išlaidų vaistams žmonės dengia iš savo kišenės.
Prieinamą būstą dirbančioms šeimoms
- 15 % perkamo būsto vertės parama didesniam būstui įsigyti, kai gimsta antras vaikas.
- 30 % – kai gimsta trečias ir daugiau vaikų.
Teisingus ir sąžiningus mokesčius
- Vienodas visų gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimas, nepriklausomai nuo pajamų kilmės šaltinio.
- Apmokestinamos turėtų būti visos šeimos (namų ūkio) pajamos kartu sudėjus, o ne jos narių pajamos atskirai.
- Šeimoms, turinčioms vaikų, prižiūrinčioms senelius ar neįgaliuosius, patiriančioms dideles medicinines išlaidas ir pan., turėtų galioti didesni neapmokestinamų pajamų dydžiai.
- Metinių šeimos pajamų mokesčių tarifai turėtų būti progresiniai: kuo didesnės pajamos, tuo didesni tarifai.
Tai – tik dalis mūsų siūlymų. Daugiau apie tai – Socialdemokratų vizijoje Lietuvai iki 2024 metų
