Pirmoji naujojo politinio sezono sesija, išties, buvo įtempta ir atsakinga. Priimta daug svarbių sprendimų Europai ir Lietuvai.
J.C. Junckeris daugiau nedalyvaus Europos Parlamento rinkimuose, todėl šios sesijos metu pasakė paskutinę metinę kalbą Parlamente. Jis ragino įvertinti istorinį Europos vienijimosi indėlį į taiką. Europos Komisijos pirmininkas kvietė vengti siauro nacionalizmo ir kurti patriotizmą, kuris nebūtų nukreiptas prieš kitus, o leistų tautoms geriau sugyventi tarpusavyje. J.C. Junckeris džiaugėsi, jog bendromis pastangomis ES atsitiesė po krizės, o jos ekonomika auga. Be visų išvardintų planų kaip, antai: euro vaidmens stiprinimas, ES užsienio politikos stiprinimas, pirmininkas pažadėjo imtis ir veiksmų užbaigti sezoninį laiko keitimą ir leisti pačioms ES šalims nuspręsti, kuriuo laiku – žiemos ar vasaros – jos nori gyventi. Tai labai svarbu ir visos Europos, ir kiekvienos atskiros šalies gyventojams.
Daug aistrų sukėlęs balsavimas dėl autorių teisių, toliau svarstomas Parlamente. Daugeliu mūsų parvirtintų pataisų siekiama užtikrinti, kad autoriai, muzikantai, atlikėjai ar žurnalistai gautų atlygį tiek iš jų kūriniais besidalinančių platformų, tokių kaip YouTubear Facebook, tiek iš naujienų kaupiklių, pvz., Google News. Siūlome netaikyti šių reikalavimų smulkiajam verslui, internetinėms enciklopedijoms ir mokymui skirtiems nekomerciniams tinklalapiams. Taip pat siekiame užkirsti kelią neproporcingam saviraiškos laisvės apribojimui: siūloma leisti be atlygio dalintis internetinėmis nuorodomis, prie kurių prirašomi tik keli žodžiai. Raginame interneto platformas bendradarbiauti su autorių teisių turėtojais ir nekurti tokių informacijos talpinimo algoritmų, kurie ribotų autorių teisių nepažeidžiančių kūrinių talpinimą. Nors rezoliucija vertinama prieštaringai, sieksime, kad tiek autoriai, tiek platformų valdytojai liktų patenkinti.
Raginame maisto produktų gamintojus neklaidinti vartotojų ir užtikrinti, kad nesiskirtų to paties prekės ženklo produktų, parduodamų su panašia etikete, kokybė ir sudėtis. Kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse atlikti tyrimai parodė, jog skirtingose ES valstybėse parduodamų to paties prekės ženklo bei panašios pakuotės produktų kokybė ir sudėtis skiriasi. Šie skirtumai aptikti ne tik maisto produktuose, bet ir ne maisto produktuose, pavyzdžiui, plovikliuose, kosmetikoje, tualeto reikmenyse ir kūdikiams skirtuose gaminiuose.
Vieno prekės ženklo produktai gali šiek tiek skirtis dėl regioninių vartotojų pageidavimų, vietinių sudedamųjų dalių gavimo priežasčių ar vietos teisės reikalavimų, tačiau vartotojai turi būti aiškiai informuojami. Siūlome apsvarstyti galimybę nurodyti ant pakuotės logotipą, kuris rodytų, kad to paties prekės ženklo turinys ir kokybė yra vienodi visose valstybėse narėse. Manome, kad reikėtų atlikti daugiau panašių lyginamųjų rinkos tyrimų ir paviešinti jų rezultatus.
Pritarėme Europos solidarumo korpuso steigimui. Šis korpusas išplės galimybes jaunimui savanoriauti Europos Sąjungoje ir prisidėti prie Europai svarbių projektų įgyvendinimo. Iki šiol veikusios Europos savanorių tarnybos funkcijos bus išplėstos, šiai sričiai taip pat bus skirta daugiau lėšų. Europos solidarumo korpusas taptų prieinamesnis specialiųjų poreikių jaunimui, pavyzdžiui, neįgaliesiems bei atskirtų bendruomenių nariams. Atskyrėme savanoriavimą nuo apmokamų stažuočių bei nustatėme jų maksimalią trukmę. Be to, Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančios organizacijos privalės gauti kokybės sertifikatą, įrodantį, kad jos siūlo kokybiškas darbo vietas savanoriams. Šiuo metu solidarumo korpuso programoje jau yra užsiregistravę 70 tūkst. asmenų, iš jų tūkstantis – iš Lietuvos. 7 tūkst. jaunuolių, tarp jų – daugiau kaip 100 lietuvių – jau dalyvauja konkrečiuose projektuose.
2017 m. vasarą ir rudenį Lietuva nukentėjo nuo ilgalaikių liūčių, dėl kurių visiškai įmirkęs dirvožemis negalėjo sugerti vandens pertekliaus. Dėl to kilo potvyniai, nuo kurių daugiausia nukentėjo tinklų infrastruktūra ir žemės ūkis. Drauge su Parlamento nariais nubalsavome už paramos nuostoliams mažinti skyrimą, tad nukentėję Lietuvos ūkininkai gaus 16,9 mln. eurų paramos. Remdamasi solidarumo principu, Sąjunga nuo 2002 m. suteikia finansinę paramą gaivalines nelaimes, pavyzdžiui, gaisrus, audras, potvynius ar žemės drebėjimus patyrusioms Sąjungos valstybėms. Ši parama jau skirta 24 valstybėms, kuriose įvyko 80 tokio pobūdžio nelaimių. Parama skirta ir kitoms nukentėjusioms Europos valstybėms: daugiau kaip 12 mln. eurų skirta nuo audrų nukentėjusiai Lenkijai, 2,5 mln. eurų – žemės drebėjimą išgyvenusiai Graikijai ir daugiau kaip 2 mln. eurų – nuo potvynių nukentėjusiai Bulgarijai.
Atkreipėme dėmesį į Kinijos susidomėjimą investuoti į Europos strateginę infrastruktūrą. Tai gali sutrukdyti laisvai prekybai ir suteikti pranašumą Kinijos įmonėms. Kinija siekia užsitikrinti bankų ir energetikos sektoriaus bendrovių kontrolę, o tokios investicijos yra šios strategijos dalis. Todėl raginame Kiniją didinti savo investicijų skaidrumą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad Kinija blokuoja aštuonias iš 25-ių populiariausių pasaulio interneto svetainių. Smerkiame šioje šalyje vykdomą žmogaus teisių gynėjų, teisininkų, žurnalistų ir kitų visuomenės aktyvistų bauginimą, areštus ir baudžiamąjį persekiojimą. Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai turi remtis pagarba žmogaus teisėms, teisės viršenybe ir sąžininga konkurencija.
Priėmėme grynųjų pinigų kontrolės taisykles, kuriomis išplečiama vežamų grynųjų pinigų sąvoka (jiems prilyginti ir čekiai, auksas ar išankstinio apmokėjimo kortelės), griežtinama jų pervežimo kontrolė. Nuo šiol bus privalu registruoti grynųjų pinigų siuntas, net jei jos ir neviršija deklaruotinos didesnės nei 10 tūkst. eurų sumos, o Europos Sąjungos valstybės įpareigotos keistis informacija apie galimas nusikalstamas veiklas. Grynuosius pinigus sunku susekti ir lengva transportuoti, todėl jie populiarūs tarp nusikaltėlių. Šiuo reglamentu sustiprinome kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo priemones, taip pat sudarėme sąlygas valstybių institucijoms greičiau keistis informacija.
Dar vienoje priimtoje rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys kad, ES ir JAV santykiai yra tarptautinio stabilumo užtikrinimo pagrindas, todėl apgailestaujame, kad vienpusiška JAV administracijos politika „svarbiausia – Amerika“ kenkia abiejų pusių interesams bei pasitikėjimui. Esame susirūpinę, kad naujausi vienašališki JAV sprendimai pasitraukti iš tarptautinių susitarimų ir forumų, įtampos diplomatijos ir prekybos srityse kurstymas gali pakenkti bendrų vertybių puoselėjimui. Raginame JAV atšaukti „nesuprantamus“ importo ES plienui ir aliuminiui muitus, o visus kylančius prekybinius nesutarimus spręsti Pasaulio prekybos organizacijoje. Rezoliucijoje siūloma stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą mažiau prieštaringose srityse, tokiose kaip kova su terorizmu ar kibernetiniais nusikaltimais, energetika ar kultūra
Kreipėmės į ES Tarybą prašydami nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia pagrindines Sąjungos vertybes. Susirūpinimą kelia daugelis Vengrijos politikos ir viešojo gyvenimo aspektų, pavyzdžiui, konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimas, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės trūkumas, korupcija, akademinės laisvės ribojimas, migrantų bei pabėgėlių teisės. Raginame ES valstybes nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia pagrindines Sąjungos vertybes. Nors Vengrija ir pasiruošusi aptarti savo veiksmų teisėtumą, iki šiol ji nesiėmė veiksmų padėčiai ištaisyti ir neišsklaidė kilusių abejonių. kreipimasis bus svarstomas ES Taryboje, kuri, išklausiusi Vengrijos paaiškinimų, spręs, ar pripažinti iškilusį pažeidimo pavojų. Mūsų kreipimasis bus svarstomas ES Taryboje, kuri, išklausiusi Vengrijos paaiškinimų, spręs, ar pripažinti iškilusį pažeidimo pavojų.
Vilija Blinkevičiūtė
Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė
