Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron šią savaitę viešėjęs Europos Parlamente, pristatė savo ES ateities viziją ir ragino stiprinti demokratija pagrįstą Europos suverenitetą. Likus metams iki Europos Parlamento rinkimų, E. Macron ragino „surengti tikrus europinius debatus“ bei kartu susitelkti pasaulinių krizių spendimui. Jis ragino įvertinti pasiekimus, kuriais ES gali didžiuotis pasaulyje.
Prezidentas sakė, kad turime kartu spręsti migracijos, klimato kaitos, energetinio saugumo klausimus. Jis kvietė kalbėtis su Rusija ir pritarė kai kurių europarlamentarų nuogąstavimams dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, pažymėjęs, kad šis projektas „pamina mūsų bendrą energetikos politiką“.
Dauguma EP frakcijų pirmininkų sveikino Europos idėją palaikančią Macron kalbą, ragino ES suteikti daugiau galių gynybos srityje ir kurti Europos armiją.
Labai džiaugiuosi, jog buvo priimta mano vadovaujamo komiteto pateikta rezoliucija. Nusprendėme, kad neatsižvelgiant į tai, kad žiniasklaidos srityje aukštojo mokslo diplomą turinčios moterys sudaro didelę darbo jėgos dalį, per mažai jų eina vadovaujamas ir aukščiausio lygio pareigas, todėl manome, kad teikiant viešas ir privačias žiniasklaidos paslaugas turėtų būti įsipareigojama užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai. Taip pat, primename, kad ekonominiai argumentai negali būti dingstis ir toliau internete stereotipiškai vaizduoti lytis.
Raginame Komisiją ir valstybes nares remti moterų organizacijas, kurios aktyviai dalyvauja skatinant lyčių lygybę žiniasklaidoje. Taip pat, raginame Komisiją naudotis skaitmenine darbotvarke ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategija ir geriau jas įgyvendinti, siekiant panaikinti didelę lyčių nelygybę IRT sektoriuje ir skatinti visapusiškai įtraukti moteris į šį sektorių, ypač kiek tai sietina su techninėmis ir telekomunikacijų srities profesijomis, taip pat skatinti moterų ir mergaičių švietimą ir mokymą IRT ir kitų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų srityje.
Balsavimu nusprendėme, kad iki 2024 m. visi gyventojai privalės išrūšiuoti biologines atliekas. Taisyklės apribos ir į sąvartynus išmetamų buitinių atliekų dalį: 2035 m. galės būti šalinama tik 10 proc. tokių atliekų. 2016 m. Lietuvoje buvo perdirbta 50 proc. atliekų, 18 proc. jų buvo sudeginta, o 31 proc. išmesta į sąvartynus. Labai džiaugiuosi, kad aptarėme ir maisto švaistymo problemą. Šiuo metu maisto atliekos kasmet sudaro 89 mln. tonų, arba 180 kg vienam gyventojui. ES valstybės turės siekti, kad iki 2025 m. jų sumažėtų 30 proc., o iki 2030 m. – 50 proc. palyginti su 2014 m. kiekiu. Tam būtinos papildomos paskatos perskirstyti nepanaudotą maistą, taip pat aktyviau informuoti visuomenę apie maisto ženklinimo frazių „suvartoti iki…“ ir „geriausias iki“ skirtumą. Kad taisyklės įsigaliotų, dar turime sulaukti ES Tarybos pritarimo.
ES Paryžiaus klimato kaitos susitarime įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas 40 proc. palyginti su 1990 m. Įgyvendindami šį įsipareigojimą, patvirtinome privalomus išlakų mažinimo tikslus. Naujieji tikslai apima žemės ūkį, transportą, taip pat pastatų ir atliekų sritis. Šiuose sektoriuose išmetama apie 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Atsižvelgus į ekonomikos būklę, kiekvienai šaliai numatytas skirtingas anglies dvideginio mažinimo procentas. Lietuvai numatyta pareiga šių dujų išlakas iki 2030 m. sumažinti 9 proc. palyginti su 2005 m. lygiu. Didžiausi įsipareigojimai numatyti Liuksemburgui, Skandinavijos šalims, Vokietijai, Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai.
Kitąmet Europos Parlamento rinkimai ES šalyse vyks gegužės 23-26 d. Planuojama, kad Lietuvoje jie vyks gegužės 26 d. Tiesioginiai EP rinkimai vyksta nuo 1979 m. kas penkerius metus. Nors planuojama, kad iš ES išstojus Jungtinei Karalystei jo narių sumažės nuo 751 iki 705, Lietuvoje toliau bus renkama 11 europarlamentarų.
Priėmėme rezoliuciją dėl pagrindinių būsimų ES ir JK santykių principų. Kitokia ryšių su ES forma neatsvers visavertės narystės Sąjungoje privalumų. Norime, kad JK įsipareigotų užtikrinti joje gyvenančių ES piliečių teisių apsaugą, o Sąjungos piliečiai, pereinamuoju laikotarpiu atvyksiantys į JK, turėtų tokias pačias teises kaip ES piliečiai, atvykę prieš prasidedant šiam laikotarpiui. Vis dėlto, piliečiai turėtų rengtis visiems galimiems scenarijams, įskaitant ir tokį, kad „Brexito“ derybose susitarimas nebus pasiektas.
Nusprendėme, kad siūlysime plėtoti dialogą su Baltarusija dėl Astravo atominės elektrinė. Santykių pažanga priklausys nuo to, ar bus iki galo laikomasi tarptautinių skaidrumo, atvirumo, branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų plėtojant Astravo atominės elektrinės projektą. Vos 20 km nuo Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė yra grėsmė visiems Europos piliečiams, nes statoma pažeidžiant tarptautines konvencijas ir saugumo reikalavimus.
Pritarėme taisyklėms, kuriomis stiprinama ekologiškų produktų priežiūra, o kartu skatinama jų rinkos plėtra. Ekologiškų produktų rinkos vertė Europos Sąjungoje sudaro 30,7 mlrd. eurų per metus. Ekologiškos kultūros vis dar sudaro tik 7 proc. viso žemės ūkio paskirties ploto, o Lietuvoje – 7,5 proc. Iš ES nepriklausančių šalių importuojami produktai po penkerių metų turės visiškai atitikti gamybos ir ženklinimo reikalavimus, taikomus analogiškiems ES produktams. Nutarta, kad smulkiems ūkininkams suteikiama galimybė prisijungti prie ūkininkų grupių sertifikavimo sistemų. Tai jiems sumažins sertifikavimo išlaidas ir palengvins prisijungimą prie ekologinės gamybos.
Didėjantis visuomenės nepasitikėjimas skiepais jau nulėmė ligų protrūkį, todėl priėmėme rezoliuciją, kuri užkirstų tam kelią. ES valstybėse esama daug skiepijimo spragų, o skiepijimo mastas yra nepakankamas. Raginame Europos Komisiją toliau didinti paramą valstybių skiepijimo pastangoms. Siūlėme parengti labiau suderintą visos ES skiepijimo tvarkaraštį, dalytis geriausia praktika, užtikrinti vienodą skiepų aprėptį visoje Europoje ir sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus. Taip pat esame susirūpinę augančiomis skiepų kainomis ir raginame užtikrinti didesnį skaidrumą gaminant ir vertinant vakcinas, finansuoti nepriklausomus skiepų šalutinio poveikio tyrimus, taip pat įpareigoti tyrėjus deklaruoti interesus.
