Sausio 15-18 dienomis Strasbūre vyko pirmoji 2018 metų plenarinė sesija, kurios metu buvo aptariami šiuo metu aktualiausi Europos Sąjungos klausimai.
BREXIT. Derybose dėl ,,Brexit” pasiekta nemaža pažanga, tačiau sunkiausias etapas dar tik prasidėjo. Svarbiausias ES ir JK derybų tikslas turi būti kuo geresnis rezultatas piliečiams, nors abiejų pusių vizijos skiriasi. Raginame Jungtinę Karalystę nedelsiant pateikti būsimų santykių su ES viziją, taip pat nesutelkti dėmesio į pompastiką ir simbolius, pavyzdžiui, pasų spalvą. Turime užtikrinti kuo paprastesnę procedūrą, skirtą pripažinti JK gyvenančių ES piliečių teisę ten pasilikti. Pagrindinis EP derybininkas Guy Verhofstadt pažymėjo, kad: „Nepriklausymas ES niekada nebus geriau už narystę“.
VAIKŲ APSAUGA. Pritarėme tam, kad būtų labiau sustiprinta vaikų apsauga tarpvalstybiniuose teismų procesuose, susijusiuose su santuoka, tėvų pareigomis, vaikų globa ar jų pagrobimu. Kadangi mobilumas ES didėja, piliečiai tuokiasi su skirtingų tautų žmonėmis, didėja tarpvalstybinių šeiminių ginčų. Atnaujintomis taisyklėmis siekiama supaprastinti teisines ir administracines ginčų nagrinėjimo procedūras. Labai džiugu, kad vaikui, kuris jau sugeba išreikšti savo nuomonę, bus suteikta galimybė visais bylos nagrinėjimo etapais išsakyti savo nuomonę.
JAUNIMO UŽIMTUMAS. 2017 m. spalį jaunimo nedarbo lygis Europos Sąjungoje siekė 16,5 proc., o Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu jaunimo nedarbas siekė 13 proc. 2013 m. ES vyriausybės įsipareigojo užtikrinti, kad per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo jaunuoliai iki 25 metų turėtų galimybę gauti gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę. Europos Parlamentas pritarė pranešimui apie Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą valstybėse narėse. Manau, kad jaunimo užimtumo iniciatyvos ir programos yra ypatingai svarbios norint sumažinti jaunimo nedarbą. Pranešėjai pateikė ir kitų pasiūlymų, pavyzdžiui: užimtumo, švietimo ir mokymų kokybės gerinimas, geresnis programų skatinimas Savo ruožtu manau, kad labai svarbu, jog valstybės narės imtųsi iniciatyvos nacionaliniu lygmeniu.
AUTORIŲ TEISIŲ APSAUGA. Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas sėkmingai baigė tarpinstitucines derybas dėl teisės aktų, kuriais ES teisėje įgyvendinama Marakešo sutartis, rinkinio. Juo siekiama palengvinti galimybę regos sutrikimų ir kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims naudotis prieinamos formos kūriniais, kartu apsaugant teisių turėtojus. Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas sėkmingai baigė tarpinstitucines derybas dėl teisės aktų, kuriais ES teisėje įgyvendinama Marakešo sutartis, rinkinio. Tai yra dar vienas itin svarbus žingsnis siekiant visapusiškai įgyvendinti šį svarbų autorių teisių teisės aktą.
PRAMONINĖ ŽVEJYBA. Antradienį pritarėme siūlymui atnaujinti pramoninės žvejybos taisykles, kurios nustato kaip, kur ir kada galima žvejoti. Vietoje 30 šiuo metu galiojančių taisyklių siūlome vienu teisės aktu nustatyti įvairių žvejybos būdų ir įrankių reikalavimus, taip pat geografinius ir laiko apribojimus, draudžiamas žvejoti rūšis ir pažeidžiamų ekosistemų apsaugos priemones. Todėl siūlome uždrausti žvejyboje naudoti sprogmenis, nuodus ar svaiginamąsias medžiagas, taip pat apriboti velkamųjų žvejybos įrankių, statomųjų ir dreifuojančių tinklų naudojimą, taip pat drausti žvejoti jūrų žinduolius, paukščius ir roplius. Taip pat siūlome sugriežtinti kai kurių naujoviškų žvejybos įrankių naudojimą ir uždrausti žvejybą elektroimpulsiniais tralais. Siūlome naująsias taisykles taikyti ne tik komercinei, bet ir mėgėjų žūklei
ENERGIJOS SUVARTOJIMO MAŽINIMAS. Iki 2030 metų siekiame 35% sumažinti energijos suvartojimą ES ir iki 35% padidinti atsinaujinančių išteklių dalį joje. Taip pat pasiūlėme pakeisti atsinaujinančių išteklių taisykles ir užtikrinti, kad 35 proc. energijos būtų išgaunama iš atsinaujinančių išteklių, o transporto sektoriuje iš jų išgauta energija sudarytų 12 proc. Iki 2021 m. taip pat turėtų būti atsisakyta iš palmių aliejaus pagamintų degalų. Raginame teikti prioritetą medžio atliekų ir liekanų naudojimui, o ne įprastai medienai. Siūlome energiją pasigaminantiems vartotojams leisti ja naudotis ir saugoti be papildomų mokesčių, taip pat skatinti vartotojus patiems pasigaminti energijos ir jungtis į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes.
RUSIJOS PROPAGANDA. Rusijos propaganda ES šalims, išties, labai padidėjo. Kremliaus inspiruojami duomenų nutekinimai, netikros naujienos, klaidinančios informacijos kampanijos ir kibernetinės atakos prieš ES ir jos nares ypač sustiprėjo po karo Ukrainoje. Mūsų pajėgumai atsakyti į „Sputnik“, RT ir kitų milijardinėmis sumomis remiamų Rusijos propagandos įrankių netikrų naujienų kampanijas, labai riboti. Europarlamentarų nuomone, reikėtų ryžtingai kovoti su Rusijos propaganda didinant visuomenės raštingumą žiniasklaidos srityje, rengiant informacines kampanijas, skatinant žiniasklaidos nepriklausomumą ir kokybę, taip pat tiriamąją žurnalistiką, kuri Lietuvoje, beje, išaiškina begales neskaidrių politikų ir su jais susijusių asmenų. Be kita ko, socialiniai tinklai tampa vienu iš pagrindinių naujienų šaltinių, todėl jiems reikėtų taikyti žiniasklaidos reguliavimo taisykles.
