Dar niekada nesimatė tiek vaistinių ir vaistų reklamos, raginimų įvairiais būdais įsigyti receptinių ir nereceptinių preparatų, kaip karantino metu. Vyresniems nei 60 metų žmonėms nerekomenduojama, o pagal kai kurias iškabas ir visai draudžiama lankytis viešosiose vietose, tarp jų ir parduotuvėse, kavinėse, tačiau vaistų „valgymo“ rekomendacijos, patarimai, kaip jų įsigyti lengviausiu, patogiausiu būdu, skrieja iš televizoriaus ekrano, įvairių internetinių portalų, laikraščių.
Suprantama, yra žmonių, kurie negali kokybiškai gyventi be vaistų, turi juos vartoti. Nors pensinio amžiaus riba nustatyta 65 metai, pagal valdžios duotą toną ne tik pensijos sulaukę, bet ir dirbantys panašaus amžiaus žmonės įvairiose diskusijose vadinami „senoliais“. Rizikos grupei priskirtam 60-mečiui „senoliui“ peršamas scenarijus dirbti nuotoliniu būdu arba visai nebedirbti (nuo 2020-05-23 sveikatos apsaugos ministro įsakymu tokia nuostata atšaukta), tik sėdėti ant sofos, stebėti reklamą, rodančią kaip patogiai įsigyti ir vartoti kuo puikiausių vaistų, maisto papildų.
Ar taip gerindami savo sveikatą jau būsime sveiki? Sveiką gyvenimo būdą propaguojantys ir tikrai sveikai gyvenantys žmonės į vaistinę užeina nusipirkti gal tik dantų pastos ar šepetėlio. Mes visi turėtume siekti, kad tokių sveikuolių būtų kuo daugiau. Apie tai reikia kalbėti, reikia rodyti pavyzdžius, kurių Lietuvoje tikrai netrūksta. Naudinga būtų matyti laidas, jų ciklus apie pagalbą sau judant, sveikai maitinantis ir pozityviai mąstant.
Šiandien tokia yra vienintelė gydytojo Alvydo Unikausko per LRT televiziją vedama laida. Jos metu gauti patarimai daugeliui ir jaunesnių, ir vyresnio amžiaus žmonių padėjo susitvarkyti sveikatos problemas, atsisakyti cheminių preparatų, kuriuos kai kurie gydytojai skiria dosniai. Ne su vienu žmogumi teko bendrauti ir išgirsti, kaip gydant vieną ligą ir naudojant skirtus vaistus atsirado dar blogesnių šalutinių sveikatos problemų. Ir nors Seimas nuo 2019 metų sugriežtino vaistų ir maisto papildų reklamą, vaistų reklamuotojų vizitus į sveikatos įstaigas, bet matant išrašomų vaistų gausą kyla mintis, kad norima padėti farmacininkams klestėti, o ne galvojama apie žmonių sveikatą. Laimė, yra gydytojų, kurie neskuba skirti gausybės vaistų. Skaičiau literatūroje ir pati girdėjau gydytojų patarimų, kaip žmogui pačiam – pratimais, maistu, pakeistu dienos režimu – pradėti spręsti ar palengvinti atsiradusias sveikatos problemas.
Karantinas įnešė daug pokyčių į mūsų gyvenimus, kartu vaistus vyresniems žmonėms padarydamas kasdienine duona. Iš visų pusių skleidžiama reklama, kad atveš, pristatys ar dar kokiais kitais būdais padės įsigyti vaistų, leidžia suprasti – vaistus vartoti yra normalu, be jų neįmanoma ir nereikia gyventi. Po televizijoje parodytos eilinės vaistų reklamos prasideda „gydomoji“ programa apie koronavirusą, nepamirštant pasakyti, kiek šiandien ligonių mirė.
Daugiau pozityvo, mažiau žmonių rūšiavimo. Sveikos gyvensenos propagavimas, prevencinės programos, o ne vaistų ir vaistinių reklamos gali padėti žmonėms jaustis geriau, sveikiau ir gyventi be įtampos.
