Lietuvoje dauguma politinių jėgų ir prezidentė Dalia Grybauskaitė kiek anksčiau sutarė, kad vaikų namai ir apskritai institucinė globa mūsų šalyje turi išnykti, o tėvų globos netekę vaikai turi teisę augti ten, kur jiems skiriamas individualus dėmesys. Iš šeimos dėl smurto ar kitų priežasčių paimti vaikai turi per kelias valandas atsidurti pas budinčius globėjus.
Tačiau tai – teorija, o praktika yra kitokia. Lino Kukuraičio vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastaruoju metu sulaukė Kauno miesto budinčių globėjų laiško, kuriuo kvestionuojamas ministerijos parengtas aprašas, reglamentuojantis globos centro veiklą, budinčių globėjų priežiūrą ir kokybės kontrolę. Aprašas parengtas pagal Socialinių paslaugų įstatymo pataisą, priimtą 2017 m. kovo mėnesį.
Pagrindinė problema – globėjai turės vykdyti pagal individualios veiklos pažymėjimą, o ne pagal darbo sutartį.
Tai reiškia, kad globėjas nėra draudžiamas nedarbo draudimu ir gali pasinaudoti tik pusinėmis kitomis draudimo rūšimis – pensijų, ligos, motinystės – nes įmokos „Sodrai“ mokamos nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų. Tai taip pat reiškia, kad stažas senatvės pensijai kaupsis perpus lėčiau.
Tačiau vaikų namuose dirbantys darbuotojai gali naudotis visomis socialinėmis garantijomis pilnai. Negana to, institucijoje dirbantis darbuotojas visuomet gali pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis atostogomis, kai budintis globėjas – ne. Kitaip tariant, iš budinčio globėjo, jei jis įdarbinamas pagal individualią veiklą, o ne pagal darbo sutartį, atimamas apmokėjimas už 20 darbo dienų.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad ši tvarka yra neteisinga budinčių globėjų atžvilgiu ir apskritai nelogiška. Lietuva siekia panaikinti institucinę globą, tačiau vadinamuosiuose vaikų namuose dirbantiems darbuotojams užtikrinamos geresnės sąlygos nei budintiems globėjams – nors valstybė yra suinteresuota, kad kuo daugiau žmonių norėtų tapti tokiais globėjais.
Šiuo metu Lietuvoje budintys globėjai gauna skirtingą atlyginimą, priklausomai nuo savivaldybės, kurioje gyvena ir globoja vaikus. Užmokestį sudaro dvi dalys – valstybės dalis (334 Eur), savivaldybės dalis (skirtinga kiekvienoje savivaldybėje).
Į 334 Eur dalį įeina 152 Eur globos (rūpybos) išmoka už vaiką, 152 Eur tikslinis priedas ir 30 Eur vaiko pinigai.
Pavyzdžiui, Vilniuje už vieną globojamą vaiką budintis globėjas gauna 634 Eur per mėnesį iki mokesčių. O vidutinis šalies atlyginimas – 850,8 Eur.
Įdarbinimas irgi visur skirtingas – vienur budintys globėjai įdarbinti pagal darbo sutartį, kitur pagal individualią veiklą per nevyriausybines organizacijas.
[blockquote author=”Dovilė Šakalienė” sc_id=”sc549173459576″]Man visiškai nesuprantama, kodėl norėdami paskatinti žmones imtis budinčio globėjo darbo mes Lietuvoje nesuteikiame jiems tinkamų sąlygų[/blockquote]
Tačiau naujas ministro L. Kukuraičio pasirašytas aprašas nustato dar blogesnes sąlygas nei esamos: budintys globėjai turės vykdyti veiklą pagal individualios veiklos pažymą (apie darbo sutartį nė nekalbama), 152 Eur tikslinis priedas už vaiką pereis savivaldybės globos centro žinion, o centras už tuos pinigus savo ruožtu organizuos logopedo, psichiatro, neformaliojo ugdymo ar užimtumo paslaugas, teiks pagalbą budinčiam globotojui. Kitaip tariant, sumažėja ir taip mažos lėšos, kurias gaunas budintys globėjai, menkėja jų socialinės garantijos.
„Man visiškai nesuprantama, kodėl norėdami paskatinti žmones imtis budinčio globėjo darbo mes Lietuvoje nesuteikiame jiems tinkamų sąlygų. Budintis globėjas turi būti pasirengęs paimti vaiką bet kuriuo paros metu, jis turi juo pasirūpinti, jei vaikas sumuštas, išrinkti visas blusas ir utėles, nuraminti, galiausiai, apsiginti, jei vaiko atvyksta ieškoti įvairių problemų kamuojami tėvai, iš kurių mažylis buvo paimtas. Tai yra darbas, kuris trunka 24 valandas per parą, ir viskas, ką mes tokiems žmonėms galime pasiūlyti – tai praktiškai minimalus užmokestis ir pusinės garantijos? Man kyla klausimų ar mums Lietuvoje tikrai rūpi vaikų gerovė“, – teigia D. Šakalienė.
LSDP pirmininko, Vilniaus vicemero Gintauto Palucko teigimu, budintys globėjai ne tik turėtų gauti didesnį darbo užmokestį, bet ir būti apsaugoti nuo kai kurių biologinių vaikų tėvų, kurie priklauso socialinės rizikos šeimoms, bei turėti įrankius, kad atkeliaujantys globotiniai būtų patikrinti, ar neserga ypatingai sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, atvira tuberkulioze. Priešingu atveju, budintys globėjai negalės apsaugoti kitų globotinių ar savo biologinių vaikų gerovės ir sveikatos.
