Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai įspėja, kad švietimo sistema sostinėje „priartėjo prie perkaitimo ribos“.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės tarybos socialdemokratų frakcijos narių, visuose švietimo kokybei ir veikiančiai ekosistemai užtikrinti būtinuose rodikliuose yra atsiradę didžiuliai trūkumai – trūksta pedagogų, mokyklų, o mokiniai ir mokytojai didžiuliais krūviais dirba perpildytose klasėse.
„Nuolat augančiame Vilniuje poreikis švietimo sistemos plėtros ir kokybės užtikrinimui yra milžiniškas. Valdantieji taip mėgsta didžiuotis miesto augimu, bet pamiršta, kad jis yra susijęs ir su augančiu mokinių, kuriems būtina užtikrinti tinkamą švietimo kokybę, skaičiumi.
Štai šiais mokslo metais ugdymo įstaigų duris pravers 120 tūkstančių moksleivių. Tai net 6 tūkstančiais daugiau nei pernai. Tačiau sostinės valdžia ne tik nesugeba atliepti šio poreikio – ji tiesiog pasyviai stebi jau ne pirmus metus vykstančią švietimo sistemos griūtį. Statome vis daugiau dangoraižių, tiesiame šimtus kilometrų asfalto, o dėmesio tam, kas svarbiausia – švietimui – nėra“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialdemokratų frakcijos seniūnas Povilas Pinelis.
Motuzas: trūksta 8 mokyklų, blogiausia padėtis – Pilaitėje, Fabijoniškėse, Pavilnyje
Tuo metu buvęs švietimo ir mokslo ministras, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Remigijus Motuzas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu sostinės mokykloms trūksta 340 mokytojų dalykininkų, švietimo pagalbos specialistų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, taip pat mokytojų padėjėjų.
Kaip pažymi R. Motuzas, dėl to du trečdaliai pedagogų praėjusiais metais dirbo padidintu krūviu. Pasak jo, ugdymo įstaigose dirba ir daug pensinio amžiaus mokytojų, kurių gretas artimiausiu metu papildys dar 110 pedagogų.
„Mokytojai yra priversti dirbti už šiais laikais sunkiai suprantamą atlygį, yra pervargę ir patiria didžiulį stresą. Ir tai nėra tik pedagogų problema. Savivaldybei nesugebant užtikrinti bent jau minimaliai tinkamų sąlygų, kenčia ugdymo procesas, jo kokybė.
Jeigu mokytojas, turintis išdėstyti dalyką, yra priverstas jį aiškinti gerokai perpildytai klasei, natūralu, kad jis objektyviai negali skirti reikiamo dėmesio kiekvienam mokiniui. To pasekmės? Kenčia mokinių žinios, kenčia ir jų ateities perspektyvos. Blogiausia yra tai, kad iš valdančiųjų nematome jokių, net trumpalaikių idėjų šios problemos sprendimui“, – vertina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Švietimo komiteto narys R. Motuzas.
Pasak politiko, ne mažiau opus Vilniui yra ir ugdymo įstaigų trūkumas.
Motuzas sako, kad likus vos kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios, kur mokysis nežinojo beveik tūkstantis moksleivių ir jų tėvų. Buvusio švietimo ir mokslo ministro teigimu, Vilniui, pagal esantį moksleivių skaičių, šiuo metu trūksta aštuonių mokyklų.
„Dramatiškiausia situacija yra susidariusi Pilaitėje, Tarandėje, Pavilnyje ir Fabijoniškėse. Tai, kad mokiniai į perpildytas ugdymo įstaigas skirstomi iki paskutinės minutės, sukelia daugybę streso mokiniams ir jų tėvams. Nėra normalu, kai likus vos kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios, nei vaikas, nei tėvai nežino į kokią mokyklą eis.
Keista ir nesuprantama, kai miesto augimu ir klestėjimu taip smarkiai besididžiuojanti ir jį nuolat akcentuojanti valdžia, ignoruoja tai, kad didžiuliais tempais auga ir mažųjų miestiečių skaičius. Tokį didelį augimą patiriančiam miestui, per daugeli metų pastatyti vos dvi mokyklas, yra paprasčiausiai gėda“, – sakė R. Motuzas.
