2021 metais buvo džiugių pasiekimų, iš kurių, matyt, reikšmingiausias tai, kad žmonija per vienerius metus sugebėjo sukurti vakcinas prieš COVID-19 ir jomis paskiepyti beveik pusę žemės gyventojų. 2021 metais daugelis šalių pradėjo atsitiesti po pandemijos sukelto ekonomikos nuosmukio, augo, prekyba ir vartojimas. Kova su pandemija neapsiėjo be praradimų.
Dauguma Europos Sąjungos šalių 2021 metais registravo mirčių mažiau nei 2020 metais, bet daugiau nei iki kriziniais 2019, nepasisekė išvengti gyventojų susipriešinimo vakcinacijos, karantino bei kitais pandemijos valdymo klausimais. Deja, Lietuvoje 2020 metais prasidėjęs mirčių skaičiaus augimas tęsėsi ir 2021 metais. 2020 metais Lietuvoje mirė 5,3 tūkstančiais daugiau, o 2021 metais jau fiksuojama beveik 9000 mirčių daugiau nei 2019 metais. Lietuvos bendrasis mirtingumo rodiklis dabartiniu metu yra aukščiausias nuo 1990 metų.
Vakarų pasaulis 2021 metais susidūrė su beveik 40 metų nematytu sparčios infliacijos lygiu bei tokiais ją lydinčiais reiškiniais kaip trūkinėjančios tiekimo grandinės. Lietuva, vėlgi deja, pagal kainų augimo tempus atrodo prastai. Jau 2021 lapkritį vartojimo prekių ir paslaugų kainos, lyginant su 2020 metų gruodžiu Lietuvoje buvo išaugusios 9,3 procento – daugiausia iš visos Europos Sąjungos (ES).
Tarptautinė politika 2021 metais vystėsi ne mažiau prieštaringai nei sveikatos ir ekonomikos dalykai. Prezidento pasikeitimas JAV, tikėtina, padarė ryšius tarp valstybių labiau nuspėjamais. Nuo Jungtinės Karalystės sprendimo palikti ES atsigaunanti Europa pradėjo Europos Sąjungos ateities konferencijos formate svarstyti tolimesnio vystymosi planus. Baigėsi, bent jau laikinai, pilietinis karas Afganistane ir pasiektos paliaubos Libijoje. Kita vertus, lūkesčiai, jog po audringų 2019 metų situacija Baltarusijoje gerės ar bent jau stabilizuosis, nepasiteisino, konkurencija tarp JAV ir Kinijos, dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, 2021 metais augo, o įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos nemažėjo.
Valdančiųjų optimizmas dvelkia avantiūrizmu
Konservatoriai ir jų partneriai valdančiojoje koalicijoje į 2021 metus įžengė deklaruodami, jog turi COVID-19 užkardymo planą, kuris išvaduos Lietuvą nuo pandemijos. Deja, tas planas taip ir nebuvo paviešintas Lietuvos žmonėms. Jų gyvybes „šienauja“ pandemija ir kitos ligos, kurios negydomos dėl taip ir neatkurtų kitų gydymo paslaugų gyventojams.
Atsigręžus į praėjusiuosius metus matyti, kad pastangos, kurias valdantieji 2021 metais investavo į narkotikų legalizavimą ar rajonų ligoninių padalinių uždarymą, viršijo pastangas parengti ir įgyvendinti veiksmingą kovos su pandemija planą ar bent jau suprasti, kodėl kaimyninėse valstybės sugeba išsaugoti žymiai daugiau gyvybių nei Lietuva. Žengiant į 2022 metus, atrodo, jog valdantieji tikisi, kad sveikatos krizė išsispręs savaime, o žmonės natūraliai pripras prie mirčių skaičiaus augimo ir niekas nepastebės, kad kiekvieną 2021 metų gruodžio savaitę miršta 200-300 žmonių daugiau nei mirdavo 2019 metais.
Oficialiose prognozėse nutylima apie gyventojų sveikatos gerinimo planus, bet gausu optimistinių ekonominės raidos vizijų. Savo matymą pateikė Lietuvos bankas, kuris teigia, jog 2022 metais:
- Gyventojų vartojimas augs 5,8 proc.
- Investicijos augs 6,3 proc.
- Eksportas augs 4,8 proc.
- Bendrasis vidaus produktas augs 3,6 proc.
Lietuvos banko optimizmą kelia lūkesčiai dėl aukštesnių eksporto ir BVP augimo tempų. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos banko ateities prielaidoms nedaro įtakos dramatiškai suprastėję santykiai su Baltarusija ir Kinija. Toks matymas kontrastuoja su viešojoje nuomonėje ir verslo bendruomenėje jaučiama įtampa dėl augančių kainų, užsienio prekybos ir investicijų ateities, skatina avantiūrizmą užsienio politikoje bei kelia abejones dėl paskelbtų prognozių tikslumo.
Tokios išvados peršasi ir dėl ankstesnės – 2020 metais – darytos Lietuvos raidos 2021 metais prognozės, kuri tikslumu nepasižymėjo. Pavyzdžiui, metinė infliacija 2021 metais augo 4 kartus sparčiau nei prognozuota.
Lietuvos bankui reikėtų tiksliau prognozuoti
Lietuvos bankas gruodį jau padidino kitų metų vidutinės metinės infliacijos prognozę nuo rugsėjį deklaruotų 2,6 procentų iki 5,1 procentų. Bet tikimybė, kad beveik 10 procentų dabar siekianti metinė infliacija išnyks ir 5,1 procento vidutinės metinės infliacijos rodiklis nebus viršytas yra labai maža. Žymiai labiau tikėtina, kad infliacijos rodiklis viršys 6 procentus.
Nuoširdžiai Naujų metų išvakarėse Lietuvos žmonėms norėčiau palinkėti tų optimistinių prognozių išsipildymo ir visai nenoriu užimti blogio pranašo vaidmens. Jeigu 2022 metų faktinė vidutinė metinė infliacija bus 5,1 procento ar mažesnė, tai tikrai išsklaidytų abejones dėl Lietuvos banko prognozių ir kitais metais. Bet jeigu 2022 metų faktinė vidutinė metinė infliacija bus 6 procentai ar didesnė, Lietuvos bankas turėtų rimtai imtis prognozavimo tikslinimo priemonių plano ir viešai jį paskelbti.
Tuo tarpu valdančiuosius kviečiu nieko nelaukiant – sausio ar vėliausiai vasario mėnesiais – parengti Lietuvos ekonomikos problemų ir galimybių kompleksinį vertinimą. Lietuvai reikia ne iliuzijomis, o žinojimu pagrįstos politikos.
