Vasara Lietuvai patėškė dar vieną karštą naujieną – EUROSTAT paskelbė duomenis rodančius išskirtinai milžinišką pramonės nuosmukį Lietuvoje. Jis milžiniškas lyginant ir su kaimyninėmis šalimis, o dar labiau – su Europos Sąjungos (ES) šalių pramonės augimo vidurkiu.
Valdantieji taip ir nesugebėjo paaiškinti šio lietuviško ekonomikos ypatumo. Nekalba nei apie galimas priežastis, nei apie pasekmes. Todėl gyventojams belieka spėlioti – ar tai naujos ekonominės krizės pradžia, ar trumpalaikis smuktelėjimas, iš kurio yra vilties išsikapstyti. Valdantiesiems politikams, atrodo, tokios naujienos netrukdo atsipūtus ilsėtis ir nesukti galvos dėl smunkančios pramonės, brangstančių prekių ir resursų, į krizę įsiritusio energetikos sektoriaus.
Tikėtina, kad kaip ir daugelis Lietuvos bėdų, taip ir pramonės nuosmukis bus nurašytas karui Ukrainoje. Karas neabejotinai veikia visos Europos ekonomiką, bet EUROSTAT paskelbti duomenys rodo, kad Baltijos jūros regiono valstybėse paskutiniųjų trejų mėnesių pramonės dinamika yra skirtinga.
Pramonės gamyba Europos Sąjungoje padidėjo 1,6 procentais ir tai yra daugiau nei pokyčiai fiksuojami pastaraisiais metais. Danijoje, Suomijoje ir net Vokietijoje per antrojo šių metų ketvirčio mėnesius pramonės gamyba augo net sparčiau nei vidutiniškai ES. Tiesa, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje pramonės gamyba smuko, bet tas smukimas buvo saikingas ir siekė 1,2-1,5 procento. Tuo tarpu Lietuvos pramonė susitraukė daugiau nei 15 procentų ir tai yra pats blogiausias rezultatas visoje ES.
Lietuvos pramonės nuosmukis yra toks išskirtinai didelis, kad valdantieji ir jų mokesčių mokėtojų pinigais finansuojami ekspertai net negeba šios jau realiai Lietuvoje prasidėjusios krizės paaiškinti. Vyriausybėje ir ministerijose subrendo dar viena akivaizdi krizė – komunikacijos. Ne veltui viešųjų ryšių specialistai bėga nuo premjerės, o nuo ministrų jau ir ne po vieną išsilakstė.
Valdžia laikosi vandens prisemtos burnos komunikacijos. Gal tikisi, kad atostogų metu į statistiką žmonės neatkreips dėmesio? Galima sutikti, kad retas gyventojas domisi EUROSTAT ar Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, bet, esant 16 procentų nuosmukiui gilintis į statistinius duomenis nėra būtina, kadangi gamybą stabdančios ir darbuotojus atleidžiančios įmonės apie krizę šaukia garsiau nei statistiniai pranešimai.
Konservatoriams ir Ekonomikos ministerijoje nuo realybės užsibarikadavusiems „laisviečiams“ šiaip ar taip atostogos baigsis ir aiškintis teks. O dabar galima tik spėlioti apie išskirtinio pramonės nuosmukio priežastis ir pasekmes.
Tikėtina, kad pirmas valdančiųjų pasiteisinimas – karas Ukrainoje. Karas yra rimtas argumentas, bet kodėl jis veikia Lietuvą 10 kartų labiau nei kaimynines valstybes?
Antruoju paaiškinimu gali būti bandymas pavaizduoti dabartinį pramonės smukimą, kaip spartaus jos ankstesnio augimo pasekmę. Paaiškinimas gal būtų svarstytinas, lyginant Latvijos ir Lietuvos ekonomikų dinamiką, bet jis keistai skamba lyginant Lietuvos ir Vokietijos ar Danijos veiklos rezultatus. Tiesa, kad, aukštai pakilus, tolimesnė pažanga yra sudėtinga, bet klausimas Lietuvos ar Vokietijos pramonė yra daugiau pasiekusi net ir didžiausiems konservatorių apologetams yra tik retoriniu.
Paaiškinimai, o ne tyla iš valdančiųjų bokštų žmonėms reikalingi ne tik dėl nuraminimo. Žmonės laukia sprendimų, lemiančių pramonės bei kitų ūkio šakų, apie kurias dabar nerašome, atsigavimą. Reikia saugių darbo vietų ir infliacijos, stumiančios daugumą kraštiečių į skurdą, užkardymo.
