Pasitinkant Naujuosius norisi kalbėti apie praėjusių metų esminius darbus, sprendimus, apie šviesėjančias ateinančių metų galimybes. Deja, 2021-ųjų išvakarėse tenka kalbėti ir apie netektis bei tikėtinas šių netekčių priežastis.
Kas dieną esame informuojami apie naujus susirgimus Covid-19. Deja, aš ir pats neišvengiau šio viruso. Susidūriau su juo sergančiųjų realybe. Nesmagu, kad Lietuva metus baigia pasiekusi rekordus šios infekcijos rodikliuose. Neramina žmonių mirtys nuo šios ligos.
2020 metais Lietuvoje miršta žmonių daugiau nei ankstesniais metais ir kad šis atotrūkis, įvardijamas kaip perteklinės mirtys, auga.
Neramina, kad ir dėl kitų ligų toliau prarandame mūsų žmones, kurių gyvybes, tikiu, galėtume išgelbėti, jeigu jie gautų įprastas gydymo paslaugas.
Kas savaitę Lietuvos statistikos departamentas skelbia duomenis apie visų mirusiųjų skaičių, kurį palyginus su ankstesnių metų duomenimis, matome, kad 2020 metais Lietuvoje miršta žmonių daugiau nei ankstesniais metais ir kad šis atotrūkis, įvardijamas kaip perteklinės mirtys, auga. Eurostat pateikia statistiką, kuri rodo, kad, gruodžio viduryje šalyje buvo fiksuotos 3895 perteklinės mirtys, iš kurių apie 25 procentai yra mirtys, sukeltos Covid-19, o 75 procentai – mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų, vėžio ir kitų sveikatos sutrikimų.
Šaltinis. Eurostat
Grafike raudonai pažymėta 2020 metų 29 savaitė (birželio mėn.), kada viešai pasisakiau apie milžiniškas netektis, dėl to, kad žmonės negauna gydymo. Tuo metu Lietuvoje perteklinių mirčių skaičius viršijo 700. Jau tuo metu viešai kėlėm klausimą, kodėl pandemijos metu dauguma perteklinių mirčių yra sukelta kitų nei COVID-19 ligų bei siūlėm galimus problemos sprendimus (sumažinti COVID-19 sergančių ligonių koncentraciją didžiuosiuose miestuose, atstatyti gydymo nuo kraujotakos ir kitų neinfekcinių ligų apimtis). Į keltus klausimus atsakyta nebuvo.
Lietuva tarp visų prie Baltijos jūros esančių Europos Sąjungos valstybių atrodo prasčiausiai.
Tuometiniams valdantiesiems, Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai giriantis nuveiktais darbais bei svajojant apie rinkimų perspektyvas ar kaip įgyvendinti rajonų ligoninių naikinimo planus, šių metų vasarą buvo praleista proga atstatyti gydymo įstaigų darbą, sustrigdytą pirmosios pandemijos bangos metu, bei rimčiau pasiruošti antrajai pandemijos bangai.
Nuo birželį nuskambėjusio, bet neišgirsto perspėjimo praėjo 6 mėnesiai. Turimi statistiniai duomenys apie perteklines mirtis 10-50 savaitėmis rodo, kad, skaičiuojant 100 000 gyventojų, Lietuva tarp visų prie Baltijos jūros esančių Europos Sąjungos valstybių atrodo prasčiausiai.
*10-44 savaitės,**10-49 savaitės ***10-47 savaitės
Šaltinis. Eurostat
Tikslius atsakymus, kas Lietuvoje daryta prasčiau nei kaimyninėse valstybėse, palieku ekspertams ir mokslininkams. Norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų regione prie Baltijos jūros esančių šalių, kur mirčių skaičius dėl kitų ligų taip pat augo, patirtį.
Švedija, pandemijos pradžioje pasirinkusi saikingo socialinių kontaktų ribojimo modelį, iki 25 savaitės fiksavo labai spartų mirčių augimą. Girdėjome, kaip viešai švedų politikai įvertino savo klaidas, ėmėsi naujų sprendimų ir priemonių. Mirtingumas šalyje buvo sukontroliuotas, ir jis nuo 26 savaitės atitinka 2019 metų lygį, o perteklinis mirčių skaičius neauga.
Lietuva kaip ir Latvija bei Lenkija pandemijos pradžioje griežtai ribojo socialinius kontaktus, bet Lietuva vienintelė iš lyginamų valstybių nuo kovo vidurio iki balandžio pabaigos buvo pilnai sustabdžiusi daugelio planinių paslaugų teikimą bei dalies ligoninių darbą. Lietuvoje perteklinių mirčių sukeltų kitų nei Covid-19 ligų pavasarį ir vasarą nustatyta žymiai daugiau nei kaimyninėse šalyse. Mirčių staigus augimas nuo 42 metų savaitės rodo, kad Lietuva, tikėtina nesugebėjo visuomenės bei sveikatos sektoriaus parengti pandemijos rudens bangai.
2020 metų pavasarį Lietuvos priimtas sprendimas kovoti su sergamumu ir mirtingumu uždarant ligonines bei stabdant planines sveikatos priežiūros paslaugas (jokia kita šalis prie Baltijos ligoninių neuždarinėjo) nepasiteisino.
2020 metų pavasarį Lietuvos priimtas sprendimas kovoti su sergamumu ir mirtingumu uždarant ligonines bei stabdant planines sveikatos priežiūros paslaugas (jokia kita šalis prie Baltijos ligoninių neuždarinėjo) nepasiteisino. Prastai baigėsi buvusio sveikatos ministro bandymas visas sveikatos problemas spręsti tik didžiųjų miestų ligoninėse. Klaidingas mirtingumo ir sergamumo valdymo Lietuvoje sutapatinimas su Covid-19 prevencija, diagnostika ir gydymu bei bandymas, prisidengiant pandemija, uždaryti rajonų ligonines, tikėtina, jau kainavo šimtus, o gal net tūkstančius gyvybių.
Todėl net ir pats šiuo metu sirgdamas Covid-19, gaudamas gydymą dėl šios ligos, pasikartosiu – pagalba reikalinga visiems, nesirenkant, kokiomis ligomis žmonės sirgtų, būtina užtikrinti, kad visos gyvybiškai būtinos sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos visa apimtimi. Lietuvoje turime gydytojų ir lovų ligoninėse daugiau nei dauguma kitų Europos Sąjungos valstybių ir šį pranašumą turime panaudoti gyvybių saugojimui.
Artėjantys Naujieji žadina viltį, jog 2020 metais padarytos klaidos bus suprastos ir ištaisytos, kad atsako į sveikatos krizę planavimas bus grindžiamas priemonėmis, užtikrinančiomis mirčių tiek nuo COVID-19, tiek ir kitų priežasčių mažėjimą, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos (mažos ir didelės, miestų ir rajonų, valstybinės ir privačios) bus įtrauktos į bendrą darbą Lietuvos žmonių sveikatos labui, kad visų medikų pasišventimas bus įvertintas ir oriai atlygintas.
Lietuvoje turime gydytojų ir lovų ligoninėse daugiau nei dauguma kitų Europos Sąjungos valstybių ir šį pranašumą turime panaudoti gyvybių saugojimui.
Linkėdamas kitų metų sveikesnių ir sėkmingesnių Lietuvos žmonėms, sakau, kad vien sėkmės šįkart mums neužteks. Linkiu atėjusiems valdantiesiems pasimokyti iš buvusiųjų klaidų, nes, kaip rodo gyvenimas ir statistika, tos pamokos mums atsiėjo itin brangiai – prarastų gyvybių šaliai neatsvers nei pigios paskolos džiugios žinios apie akteliavusias vakcinas. Nuo visų ligų skiepų, deja, nėra.
