Šiandien švenčiame pasaulinę bičių dieną – ta proga norėčiau pasveikinti bičiulius bitininkus. Šiandien atkreipiame dėmesį į ypatingą bičių svarbą biologinei įvairovei, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Bitės mums dažnai primena apie kantrybę, bičiulystę ir darbą komandoje. Mūsų tautosakoje dažnai sutapatinome bičių ir žmonių gyvenimo ritmus, kurie šių dienų pasaulyje vis daugiau ir daugiau išsiskiria. Taip pat, bitės kasmet Europai atneša mažiausiai 22 milijardus eurų naudos – jos apdulkina daugiau nei 80% Europos pasėlių ir laukinių augalų, teikia mums medų, žiedadulkes, vašką, propolį, bičių pienelį.
Deja, šiandien Lietuvos bitininkams šventė yra apkartusi, nes naują smūgį jiems sudavė Žemės ūkio ministerija, patvirtindama naujas paramos už žemės ūkio naudmenas taisykles, kurios sukėlė prieštaringą reakciją ūkininkų bendruomenėje. Ypač daug problemų kelia pakeisti reikalavimai dėl žolės, kurios bitininkai nebegalės palikti smulkintos ir tolygiai paskleistos laukuose. Nuo šiol žolę bus privaloma išvežti. Bitininkai savo pievas naudoja kaip medingųjų augalų plotus bitėms, o ne žolinių pašarų gamybai. Žolės surinkimas ir išvežimas iš laukų jiems – tik bereikalingos papildomos išlaidos ir nauja ekologinė problema – kur tą žolę dėti.
Susmulkintos žolės palikimas lauke kainuoja nedaug, o visos sukauptos maisto medžiagos ir mineralai sugrįžta atgal į patį lauką. Tai vienas iš ekonomiškiausių ir paprasčiausių žemės tvarkymo procesų, kuris po savęs palieka mažiausią CO2 pėdsaką, kas Europos Sąjungos Žaliojo kurso kontekste yra itin svarbu kuriant tvarų ir klimato kaitai neutralų žemės ūkį. Taip sutvarkius apleistus plotus, kuriuose auga sumedėjusios daugiametės žolės, sumažinama tikimybė kilti gaisrui, o atsinaujinanti žolė yra puikus prieglobstis ir maisto šaltinis laukiniams žvėrims – tai atitinka ES bioįvairovės išsaugojimo tikslus.
Europos Komisija, atsakydama į mano užduotą klausimą dėl šios problemos, teigė, kad žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas laukuose padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę, didina dirvožemio derlingumą ir gerina jo būklę, išlaiko arba gausina dirvožemio organines medžiagas, slopina piktžolių augimą ir apsaugo žemę nuo invazijos. Kitos ES valstybės taiko žolės mulčiavimo reikalavimą kaip geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartą. Europos Komisija taip pat pabrėžė, jog nenuganytos ar nenušienautos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas laukuose yra galima žemės ūkio veikla, kuria siekiama išlaikyti tinkamą žemės būklę, todėl jai gali būti skiriamos tiesioginės išmokos.
Tačiau mūsų krašte, deja, dažnai taisyklės pernelyg sugriežtinamos, iš mūsų ūkininkų prašoma daugiau, nei reikalauja Europos Sąjungos institucijos. Bijau, kad taip nutiko ir šįkart – Žemės ūkio ministerija teigia, kad reikalavimas išvežti nenuganytą žolę skirtas užkirsti kelią gauti finansinę paramą tiems, kurie neprisideda prie žemės ūkio sektoriuje kuriamos pridėtinės vertės didinimo, t. y. vadinamiesiems „sofos ūkininkams“. Tačiau kaip gydytojas galiu pasakyti, kad gydant sužeistą pirštą neturėtume nupjauti visos rankos. Mūsų ūkininkai ir bitininkai jau ir taip yra palyginti sudėtingesnėje situacijoje nei „senosiose“ ES šalyse – gerokai mažesnės tiesioginės išmokos riboja jų galimybes sąžiningai konkuruoti ES bendroje rinkoje. Neturėtume jų apkrauti dar ir papildomais brangiai kainuojančiais reikalavimais, kurių Europos Komisija taikyti nereikalauja.
