Sveikatos apsaugos sistema išgyvena ne pačius geriausius laikus. Medicininiais terminais kalbant – patiria komplikacijas dėl uždelsto negydymo ir netinkamos „valstiečių“ chirurginės intervencijos. Pacientai vis dažniau skundžiasi teikiamų medicinos paslaugų kokybe, o medikai pagrįstai kyla į protesto akcijas, nes nėra patenkinti darbo sąlygomis ir atlygiu. Ką šioje situacijoje reikėtų daryti ir ką daro Sveikatos apsaugos ministerija?
Ministras Aurelijus Veryga šiuo atveju taiko jam įprastą – ribojimų ir botago – metodą. Draudimų ir ribojimų jo politikoje daugėja. Pirmas užmojis – atimti galimybę iš savivaldybių įtakoti sveikatos paslaugų teikimo procesus ir viską centralizuoti ministerijoje. Be to, A. Veryga ėmėsi drausti teikti antrinio lygio, t. y. specialistų paslaugas, daugelyje privačių ir gerą vardą turinčių sveikatos priežiūros įstaigų.
Tokie ministro žingsniai, socialdemokratų manymu, nepagerins sveikatos paslaugų kokybės. Nepagerins ir santykių tarp gydytojų ir pacientų. Juolab, kad problema – ne tai, kad dalis gyventojų pasirenka gydymą privačiose medicinos įstaigose.
Ministras šiuo atveju taiko jam įprastą – ribojimų ir botago – metodą. Draudimų ir ribojimų jo politikoje daugėja.
Problema, kad už kiekvieną paslaugą tiek privačioje, tiek valstybinėje gydymo įstaigoje Privalomojo sveikatos draudimo fondas sumoka per mažai. Moka už ribotą paslaugų skaičių ir atsiskaito už paslaugas vėluodamas.
Gydymo įstaigų centralizavimas, kuris šiuo metu siūlomas kaip panacėja, jau egzistavo Lietuvoje sovietiniais laikais ir buvo diskredituotas. Kai už viską atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, viskas koncentruojama tik centrinėse gydymo įstaigose, atokesnes rajonų ligonines investicijos, nauja aparatūra pasiekia paskiausiai.
Savivaldybių pastangos prisidėti, pagerinti gydymo įstaigų infrastruktūrą gal ir ne visada yra pakankamos, tačiau turime labai gerų pavyzdžių, kai gydymo įstaigų infrastruktūra atnaujinama ar medikų atlyginimai didinami būtent savivaldybių sprendimu. Naujausias pavyzdys – Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas: skirti pinigai šeimos gydytojų (ir jų komandų) atlyginimų padidinimui (maždaug penktadaliu).
Tikrai matome gražių pavyzdžių ir privačios medicinos paslaugų teikimo srityje: tiek pirminėje – šeimos gydytojų, tiek antrinėje – specialistų grandyse. Taip, valstybė turi užtikrinti viešąsias medicinos paslaugas, bet pasirinkę mišrios medicinos – valstybinės ir privačios – modelį, net ir po 30 metų, neturėtume grįžti atgal ir visiškai lauk išstumti privačiai dirbančius specialistus. Puikus pavyzdys – pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimas ne tik valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir privačiose. Jau seniai mišrios medicinos paslaugos pasiteisino ir odontologijoje.
Dabar didžiausią sumaištį ir nusivylimą kelia ministerijos vykdoma žadėta medikų atlyginimų didinimo politika. Skirtingai nei buvo žadėta, daugelyje gydymo įstaigų (net ir mažiausias pajamas gaunantiems medikams ir slaugytojams) padidinti atlyginimų 20 procentų taip ir nepavyko.
Prisiminkime, kad jaunieji gydytojai rezidentai apskritai buvo palikti už borto šio atlyginimų didinimo metu. Jiems algos nepadidėjo nei centu. Ir dėl to įstaigų vadovai dažniausiai visiškai nekalti, nors būtent juos bandoma kaltinti. Atlyginimai nedidėjo dėl to, kaip buvo paskirstytos lėšos gydymo įstaigoms. Įkainiai už medicinines paslaugas padidinti nepakankamai, o suteikiamų paslaugų kiekis nėra toks didelis, kad gaunamų lėšų pakaktų atlyginimų padidinimui. Su tokiais sunkumais jau susidūrė mažesnės rajonų ligoninės, dėl kurių ateities negirdėti jokių paaiškinimų iš ministerijos, išskyrus gąsdinimus apie uždarymą.
Ką siūlo socialdemokratai? Privalomojo sveikatos draudimo mokestis už valstybės draudžiamus asmenis turėtų būtų skaičiuojamas nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tokį privalomo sveikatos draudimo dydį galima būtų pasiekti palaipsniui, per kelerius metus. Tuomet užtektų lėšų sveikatos sistemos reformoms ir medikų bei pacientų lūkesčiams įgyvendinti.
Dėl gydytojų rezidentų: socialdemokratai pateikė siūlymą didinti gydytojų rezidentų algas iki bazinio gydytojų atlyginimo. Deja, tiek Seimas didinti darbo užmokesčio nesiryžo, nors medikams buvo žadėtas adekvatus atlyginimo padidinimas.
Kartu su medikais ketiname ir toliau siekti įtakoti Vyriausybę, kad 2019 metais rezidentų ir kitų gydytojų bei slaugytojų atlyginimai ir toliau didėtų. Kad jauni žmonės, įgiję gydytojo išsilavinimą, Lietuvoje galėtų dirbti mūsų žmonių gerovei, o ne blaškytis po pasaulį ieškodami, kas įvertins jų darbą ir gebėjimus.
Autorių galite sekti Facebook 
