Žemės ūkis yra neabejotinai viena iš svarbiausių sričių, kuri aprūpina mus būtiniausiais maisto produktais. Žemės ūkio svarba tapo dar labiau akivaizdi paskutiniu metu – siaučiant pandemijai ir jos sukeltai krizei ūkininkų pastangos aprūpinti mus kokybišku maistu buvo ypač vertinamos. Tačiau žemės ūkio padėtis yra kebli – ūkininkams senstant nėra kas perima jų ūkius – ir šią situaciją dar labiau prastina paskutinis Lietuvos nacionalinės žemės tarnybos sprendimas. Jei neužtikrinsime reikalingos paramos Lietuvos jauniesiems ūkininkams, artimiausiu metu nebeturėsime pakankamai žmonių, dirbančių žemės ūkyje, o dėl to prarasime šaltinį, mus aprūpinantį maisto produktais. To leisti negalime.
Europos Sąjungos žemės ūkyje yra ypač aktuali kartų kaitos problema – trečdalis ES ūkių valdytojų yra sulaukę 65 metų ar vyresni, ir tik 11% ūkių yra valdomi ūkininkų, jaunesnių, nei 40 metų. Lietuvoje, naujausiais duomenimis, 37 proc. žemės ūkio valdų valdytojų yra pensinio amžiaus, ir tik 12 proc. – jaunesni nei 40 metų. Tai reikalauja mūsų imtis skubių priemonių, be greitų ir efektyvių šios problemos sprendimų artimiausiu metu žemės ūkių valdytojai neturės žmonių, kurie galėtų pakeisti buvusius ūkininkus.
Jauniesiems ūkininkams ypatingai aktualu galimybės įsigyti arba išsinuomoti žemės ir tai yra pagrindinis klausimas, kuriam turi būti skirtas ypatingas dėmesys.
Štai kodėl jaunų žmonių skatinimas pradėti žemės ūkio veiklą yra svarbus uždavinys Europos Sąjungai, o ypatingai Lietuvai. Remiant naujos kartos ūkininkus ne tik didinamas mūsų sąjungos konkurencingumas ateityje, bet ir užtikrinamas maisto produktų tiekimas.
Už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Janusz Wojciechowski, kalbėdamas Europos Parlamente mums pareiškė, kad ES turi dėti daugiau pastangų, kad paskatintų jaunus žmones tapti ūkininkais. Sutinku, tai turi tapti vienu pagrindinių prioritetų ir dabar, ir pagal kito laikotarpio bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP).
Deja, pastarojo laikotarpio Lietuvos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimai veda priešingu keliu.
Jauniesiems ūkininkams ypatingai aktualu galimybės įsigyti arba išsinuomoti žemės ir tai yra pagrindinis klausimas, kuriam turi būti skirtas ypatingas dėmesys. Be žemės, žinoma, užsiimti žemės ūkio veikla yra neįmanoma, todėl norint užtikrinti kartų kaitą ir pritraukti jaunus žmones į sparčiai senstantį sektorių būtina sudaryti jiems sąlygas pirkti ar išsinuomoti žemės plotus.
Kyla klausimas, kodėl norėdami suteikti geriausias galimybes jauniems ūkininkams pradėti savo veiklą sektoriuje, galimybes plėstis suteikiame tik sektoriaus senbuviams?
Tačiau 2020-ųjų gegužės 13-osios Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti užtrenkia duris jauniesiems ūkininkams ir kitiems potencialiems naujiems ūkininkams naudotis valstybine žeme. Šiame įsakyme pirmenybė laikinai naudoti valstybinę žemę suteikiama su valstybinės žemės sklypu besiribojančių sklypų naudotojams – t. y. jau įsisteigusiems, žemės turintiems ar ją besinuomojantiems ūkininkams.
Kyla klausimas, kodėl norėdami suteikti geriausias galimybes jauniems ūkininkams pradėti savo veiklą sektoriuje, galimybes plėstis suteikiame tik sektoriaus senbuviams?
Jaunieji ūkininkai yra įsitikinę, kad tokia tvarka bus naudinga tik stambiems ūkininkams, kurie turės didžiausias galimybes didinti ir taip jau didžiulius valdomus žemės plotus. Problema tik gilėja, supratus, kad laikinai valstybinę žemę naudojantys asmenys įgyja pirmenybę ir projektuotis sklypus ilgalaikei nuomai, ko pasėkoje jauniesiems, pradedantiems, mažai žemių valdantiems ūkininkams ypač sumažinamos galimybės plėsti savo veiklą, nuomojantis valstybinę žemę.
Lietuvoje yra daug apleistų valstybinių žemių, kurių dydžiai – nuo kelių arų iki keliasdešimt hektarų. Logiška, kad mažiems – iki 0,3 ha – plotams išsinuomoti pirmumas būtų suteikiamas besiribojančių sklypų savininkams. Tokie nedideli ploteliai gali praversti suformuojant taisyklingesnį žemės plotą, ir juose neįsikurs naujas, tik veiklą pradedantis ūkininkas.
Turime prisiminti, kad žemės ūkis nėra tik produkcijos sektorius, tai – ilgametės tradicijos, perduodamos iš kartų į kartas, tai yra ir gyvenimo būdas.
Tačiau didesniems plotams, kurių potencialas yra didesnis, kur naujai įsikuriantys ūkininkai galėtų sėkmingai pradėti savo veiklą, prioritetas laikinam naudojimui ir ilgalaikei nuomai turėtų būti suteikiamas jauniesiems (besikuriantiems) ūkininkams ir smulkiems, šeimos ūkiams.
Jiems žemė yra būtinas išteklius, siekiant įsikurti, įsitvirtinti ir konkuruoti rinkoje. Toks prioriteto suteikimas prisidėtų ir prie socialinės atskirties tarp stambių ir smulkiųjų ūkininkų mažinimo, kaimo plėtros.
Mes negalime leisti žemės ūkio sektoriui nykti – privalome užtikrinti, kad vyresnio amžiaus ūkininkams išeinant į pensiją, jų vietas užimtų naujoji karta. Turime prisiminti, kad žemės ūkis nėra tik produkcijos sektorius, tai – ilgametės tradicijos, perduodamos iš kartų į kartas, tai yra ir gyvenimo būdas. Privalome gerbti šią įvairovę kaip visumą bei individualiai bei padėti jauniesiems ūkininkams startuoti ir įsitvirtinti sektoriuje, kitu atveju, kaip ir minėta anksčiau, rizikuojame prarasti ne tik šią įvairovę, bet ir sektorių, kuris aprūpina mus sveikais ir gyvybingai reikalingais maisto produktais.
Prieiga prie žemės yra būtina to sąlyga, ir turime į tai atsižvelgti, priimdami sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo.
