Mūsų nekoordinuota užsienio politika Kinijos atžvilgiu Lietuvai privirė nemažai košės. Tik pajutusi pirmas savo sprendimų pasekmes, LR Užsienio reikalų ministerija problemos sprendimą permetė Europos Sąjungos struktūroms, tikėdamasi paramos ir užnugario iš ES partnerių. Dirbdamas Europos Parlamente ir stebėdamas kitų šalių kolegų reakcijas į mūsų vykdomą užsienio politiką, galiu pasakyti, kad tikėtis rimtos pagalbos iš Europos Sąjungos galima, bet tai paprastai užtrunka.
Štai pirmininkauti ES Tarybai pradėjusi Prancūzija, iš kurios tikimės didelės paramos sprendžiant konfliktą su Kinija, deja, neįvardijo šio klausimo tarp prioritetinių. Europos Parlamente kalbėjęs Prancūzijos vadovas E. Macronas savo įžanginėje kalboje nieko apie šį klausimą nepaminėjo. Tai leidžia spręsti apie tam tikrą požiūrį į mūsų sukeltą problemą.
Dirbdamas europarlamente matau, kad tikrieji Lietuvos draugai parlamentarai bando mus palaikyti, siūlydami paraginimus Europos Komisijai, Vadovų tarybai bendromis ES pastangomis padaryti spaudimą Kinijai, kad ši neboikotuotų Lietuvos ir kitų ES bendrovių. Tačiau net ir šioje Lietuvą palaikančių europarlamentarų grupėje entuziastų nėra labai daug. Vienas kolega iš Slovakijos inicijavo bendrą Lietuvą palaikantį laišką, tačiau surinko vos 41 europarlamentarų parašą iš keletos šalių. Tai rodo tam tikrą Europos Parlamento narių atsargumą. Dar dalis kolegų neslepia, kad būtų buvę gerai pasitarti prieš Lietuvai žengiant tokį staigų žingsnį nuo bendros ES užsienio politikos. Kita dalis europarlamentarų tik mandagiai šypsosi: prisivirėt košės, patys ir srėbkit.
Kalbant apie mūsų konfliktą su Kinija, reikia turėti galvoje, kad įtampa tarp Kinijos ir Taivano ir taip yra nemaža. Kinija neseniai vykdė karines pratybas, pažeisdama Taivano oro erdvę. O šiuo metu tvyrant įtampai prie Ukrainos sienų, JAV ir ES yra sutelkusi dėmesį į Rusijos demonstruojamą galią Europoje. Todėl reikia būti itin atsargiems, kad Kinija nepasinaudotų situacija ir nesiimtų veiksmų prieš „nepriklausomybę deklaruojantį“ Taivaną.
Iš Lietuvos Prezidento išgirdome, kad jam URM ministras pateikė konflikto su Kinija deeskalacijos planą. Gaila, kad mes, dirbantys Europos Parlamento užsienio reikalų srityje, šio plano negavom ir negalime prisidėti prie jo įgyvendinimo. Matyt, užsienio reikalų ministras tikisi pats išspręsti susiklosčiusį konfliktą su Kinija ir jam Europos Parlamento narių pagalbos nereikia. Tai dar vienas pavyzdys, kaip nekoordinuotai įgyvendinama šalies užsienio politika. Be to, tokia situacija nusivylę šalies verslininkai, nes jie ir jų darbuotojai daugiausiai nukenčia dėl kilusio konflikto.
Toliau besitęsiantis nepagarbus elgesys su Prezidentu, demonstruojamas iš URM ministro ir valdančiosios daugumos bei jų rėmėjų pusės, rodo, kad mūsų kelias į stabilesnį gyvenimą ir verslo išlaikymą yra gana susvyravęs. Kviesčiau ir valdančiąją daugumą, ir Prezidentą surasti savyje jėgų ir pabandyti suburti platesnį frontą, sprendžiant konfliktą su Kinija.
Galime viltis gauti ES paramą konflikte su Kinija, tačiau ji užtruks ir greičiausiai nebus tokio masto, kokio tikimės, todėl pirmiausiai patys turime ieškoti išeičių iš savo sukurtos situacijos. Turėtų labai intensyviai dirbti visa diplomatinė tarnyba, siūlydama sprendimus.
Kiek mane, dirbantį europarlamente, pasiekia žinios, tai didžiosios ekonomikos, pvz., Vokietija, vertina mūsų susvyravusį stabilumą gana prastai. Anksčiau užsienio investuotojai ėjo į Lietuvą kaip į patikimą valstybę. Dviejų paskutinių kadencijų Vyriausybių ir Prezidentės D. Grybauskaitės pastangomis buvo daroma daug žingsnių atveriant Lietuvos verslui Kinijos rinką.
Tuometiniams valdantiesiems pavyko nutiesti kelius mūsų verslui į vieną didžiausių pasaulio ekonomikų. Tačiau dabar dėl nepamatuoto valdančiųjų sprendimo ir nepakankamų susitarimų su partneriais situacija verslui iš esmės pasikeitė. Tai neabejotinai turės įtakos ir Lietuvos žmonių gyvenimui, mūsų verslo ir užsienio investuotojų pasitikėjimui valstybe.
