Europos Parlamento Socialistų ir Demokratų (S&D) aljansas visada siekė sąžiningos mokesčių sistemos. Europos Sąjungos struktūrų priimti sprendimai dėl sąžiningų mokesčių skatina ir Lietuvą peržvelgti savo mokesčių surinkimo situaciją.
2017 m. ES patvirtino pirmąjį juodąjį mokesčių rojų sąrašą. Deja, į jį nepateko kai kurios ES šalys, kurios irgi yra mokesčių rojai, nes tų šalių vadovai ir finansų ministrai tiesiog blokuoja ES reformas. Tarptautinių korporacijų ir globalių pinigų srautų pasaulyje atskiros šalys, veikiančios pačios vienos, prarado gebėjimą įvesti sąžiningas mokesčių taisykles. Kadangi dėl mokesčių taisyklių turi sutarti visos 27 ES narės, tai leidžia atskiroms šalims – narėms dėl jų trumparegiško savanaudiškumo blokuoti mokesčių teisingumo iniciatyvas. Tenka pripažinti, kad, kalbant apie teisingumą mokesčių srityje, ES kartais neturi teisės veikti.
Didelės korporacijos ir turtingi asmenys išsisuka nuo mokesčių dėl teisinių spragų: įsikuria palankiausiose jurisdikcijose ir slepia pinigus ofšorinėse mokesčių dempingo vietose. Ši nepateisinama praktika apvagia silpniausiuosius sukurdama didžiulę nelygybę mūsų visuomenėse.
Mokesčių vengimas išėda dideles skyles mūsų biudžetuose – ES netenkama apie 190 milijardų eurų kasmet.
Kadangi dėl mokesčių taisyklių turi sutarti visos 27 ES narės, tai leidžia atskiroms šalims – narėms dėl jų trumparegiško savanaudiškumo blokuoti mokesčių teisingumo iniciatyvas.
Pastaraisiais metais didelių skaitmeninių korporacijų efektyvūs pelno mokesčių tarifai smarkiai sumažėjo ir dabar pasiekė visų laikų žemumą – 9,5 proc., o mažos ir vidutinės įmonės tuo tarpu moka vidutiniškai apie 23 proc. Mokesčių mažinimą turtingiesiems būtina sustabdyti. Dar daugiau, yra būtina pasiekti, jog turtingieji mokėtų mokesčių bent jau ne mažiau nei eilinis pilietis.
Šiandien aktuali tampa kova su didelių tarptautinių skaitmeninių korporacijų vengimu mokėti mokesčius, taikant pasaulinį pelno mokestį.
Didžiųjų korporacijų užgaidų mokesčių ribojimo srityje 2021 metais yra pasiekta tam tikra pažanga. Dėl progresyvaus postūmio iš ES ir JAV pusės, EBPO ir G20 pagaliau pasiekė susitarimą dėl pasaulinio minimalaus pelno mokesčio tarifo skaitmeniniams milžinams, kuris būtų bent 15 proc.
S&D frakcija yra įsitikinusi, kad prie padoraus viešųjų paslaugų finansavimo didžiosios korporacijos turi mokėti prisidėti solidžiau, kad mokesčių konkurencija tarp šalių turi būti ribojama ir gautume pajamas, finansuojančias viešąsias paslaugas visiems. Privalome taikyti principą, kad mokesčiai mokami ten, kur gaunamas pelnas, visoms tarptautinėms įmonėms, įskaitant skaitmeninius gigantus. Atėjo laikas priversti transnacionalines korporacijas žaisti sąžiningą žaidimą.
Būtina sukurti priemonių rinkinį, leidžiantį tinkamai apmokestinti įmonių pajamas ES bei išvengti ES vidaus mokesčių konkurencijos. Dabartinis pelno mokesčio tarifo vidurkis ES šalyse yra maždaug 22 proc., bet kai kurios šalys turi jį nustačiusios gerokai (maždaug dvigubai) mažesnį, todėl siūloma užtikrinti minimalaus įmonių pelno apmokestinimo lygį – 18 proc.
Privalome taikyti principą, kad mokesčiai mokami ten, kur gaunamas pelnas, visoms tarptautinėms įmonėms, įskaitant skaitmeninius gigantus.
Atsigręžkime ir į Lietuvą. Čia mokesčių surinkimas yra vis dar per menkas.
Pagal Vyriausybės pateiktus 2022–2024 m. valstybės, savivaldybių, VSDF ir PSDF biudžetų rodiklius, konsoliduotos mokestinės pajamos sudarys: 2022 m. – 32,9 proc. BVP, 2023 m. – 33,3 proc. BVP, o 2024 m. – 33,4 proc. BVP, t.y. jos praktiškai neaugs (2021 m. jos buvo planuotos 32,6 proc. BVP). Reiškia Vyriausybė per ateinančius 3 metus nežada esmingai padidinti biudžeto mokestinių pajamų – planuojama, kad jos 2024 m. bus vos 0,8 proc. BVP didesnės negu buvo suplanuotos 2021 m. Lietuvoje konsoliduotos mokestinės biudžetų visumos pajamos sudaro beveik 33 proc. BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis yra 40 proc. BVP.
Finansų ministerija 2021 m. sausio mėn. sudarė mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinę darbo grupę bei pasižadėjo išvadas ir mokesčių įstatymų pakeitimus pateikti iki vasaros. Tačiau jau baigiasi metai, o nei išvadų, nei mokesčių įstatymų pakeitimo projektų vis dar nėra.
Lietuva pagal pensijų ir socialinės apsaugos lygį yra tarp prasčiausiai atrodančių ES šalių. Išlaidos socialinei apsaugai, įskaitant pensijas, Lietuvoje tesudaro 12,5 proc. BVP, kai ES vidurkis yra 19 proc. BVP. Pensijoms pas mus tenka 7 proc. BVP, o ES vidutiniškai 12,5 proc. BVP .
Pensijų neįmanoma padidinti nepadidinus valstybės pajamų, o šį pajamų padidinimą gali užtikrinti tik padorūs mokesčiai. Didžiųjų korporacijų vengimas mokėti mokesčius jau yra pasmerktas ES lygiu. Lietuva privalo sekti ES pavyzdžiu.
