Jūratė Zailskienė, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė, LSDP narė
Vis dar atrodo, kad tai tik sapnas, bet pranešimai „Pandemija! Karantinas! Visi likite namuose!“ visus mus grąžina į realybę.
Šia žinia dalinamės socialiniuose tinkluose. Tą patį patariame artimiesiems, raginame nebendrauti, dirbti nuotoliniu būdu. Viską tarsi atliekame teisingai. O kas tada turi/ės pasirūpinti tais, kuriems likimas, Dievas ar aplinkybės (pasirinkime sau tinkamą variantą) skirs išbandymą užsikrėsti COVID-19?
Kai jau neskaičiuoji nei laiko, nei energijos, pradeda svirti rankos. Bet ne todėl, kad jau pavargai.
Nuo kovo 16 d. paskelbtas karantinas. Koronaviruso (COVID-19) susirgimo atvejų, mirčių daugėja. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai gimsta vienas po kito, kartais pataisomi, kartais prieštaringi, bet savivaldybės, ekstremaliosios komisijos, operacijos centrai tuos sprendimus vykdo. Verčiasi per galvą, bet vykdo. Taip ir turi būti. Tam ir yra valstybės tarnautojai, kuriuos valstybė pasamdė tarnauti žmonėms. Sprendimus vykdo ir medikai, kurie ne tik davę Hipokrato priesaiką, bet savo tarnystę žmonėms yra įrodę ne vienoje situacijoje. Atrodytų, sistema veikia.
Bet čia staiga susiduriame su kiekvieno asmenine vertybių skale. Vykdydama privalomuosius nurodymus Prienų rajono savivaldybė (neabejoju, kad tai patiria ir kitos savivaldybės) jau susiduria su tam tikrais nesklandumais. Kol kas dar nevadinu to problemomis, nors jei sergamumas didės, tai taps labai rimta problema.
Reikia organizuoti gyventojų, kurie grįžo iš užsienio ar turi koronaviruso požymių pavėžėjimą į savivaldybės paruoštas izoliacijos vietas – atsiranda atsisakančių vairuoti, reikia pristatyti gyventojams maistą – sakoma „nenoriu“, šalia bute gyvena saviizoliavęsis asmuo – kaimynai terorizuoja, vadina virusiniu.
Niekas nenori rizikuoti savo sveikata, niekas… Bet jei sirgtų savas vaikas, ar nors sekundę suabejotumėme dėl pagalbos jam? Ir tada pradedi suprasti, kodėl karų, kovų už nepriklausomybę metu vieni tapo didvyriais, kiti ne tik jais netapo, bet slėpėsi, ieškojo priežasčių, kaip ko nors negalėti, gėdingai bėgo… Bėgo nuo problemų, nuo jų sprendimo, nuo skausmų, nuo ligų.
Kodėl įstaigos specialistė, kuri nuotoliniu būdu galėtų teikti konsultacijas visiems, kam to reikia, pirmą karantino dieną pasiima nedarbingumo pažymėjimą ir ramiai būna namuose, o savivaldybės specialistės, kurių viena yra trijų mažamečių vaikų mama, o kita – 81-erių metų moters kartu gyvenanti dukra, eina kasdien į darbą, koordinuoja veiklas, tvarko dokumentus?
Negana to, dabar yra daug tokių, kurie jaučia pareigą ką nors pasakyti garsiai ir taip parodyti, kad jiems rūpi, bet konkrečių veiksmų nedaro. Vieni padėtų savanoriauti, bet „duokite dezinfekcinio skysčio“, kiti rūpinasi visų sveikata, bet siūlo pirkti prekes, kurių, ko gero, niekam neprireiks, treti socialiniuose tinkluose žarsto patarimus, peikia, bet pakviesti padėti realiai – mauna „į krūmus“, o ketvirti siūlo dvimečiams organizuoti nuotolinį ugdymą, bet niekaip neatsako, kas su tais „užsiėmimo ištroškusiais“ mažylėliais turi būti namuose.
Kai jau neskaičiuoji nei laiko, nei energijos, pradeda svirti rankos. Bet ne todėl, kad jau pavargai.
Prašau ir siūlau:
- gerbiami ministerijų, įvairių žinybų, organizacijų vadovai ir specialistai, nesiųskite ir neprašykite pildyti bereikšmių anketų, apklausų, kurių niekam (net jums) nereikia, bet atima daug brangaus kovojančiųjų su koronavirusu laiko;
- gerbiamieji iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, gal išleiskite trenerius, ikimokyklinio ugdymo pedagogus atostogų, o juos paprašykite dirbti vasarą, kai kova su koronavirusu (tikėtina) bus baigta, tėvai kibs į darbus ir taip kartu užtikrinsime vaikų užimtumą vasarą;
- mielas kaimyne, drauge, neprašytas išplauk laiptinę, neatsisakyk padėti sergantiems ar galintiems susirgti, nes visada toje vietoje gali atsidurti ir pats;
- grįžusieji iš užsienio, izoliuokite save, taip apsaugodami save ir savo artimą. Tos keturiolika dienų, likus sveikiems ir gyviems, atrodys kaip lengvas pasivaikščiojimas;
- visų klausiu, ar dar kas gali tiksliai sau atsakyti, kurioje barikadų pusėje būtų per pokarį ir ar iš viso būtų kurioje nors pusėje?
