Prieššventiniu laikotarpiu lyg niekur nieko tyliai ramiai ant regioninių Nacionalinės žemės
tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau NŽT) priimamųjų durų atsirado skelbimai.
O juose tokia „raminanti“ informacija, kad nuo sausio 2 d. asmenys, pageidaujantys gauti
konsultaciją, gyvai bus priimami tik Vilniuje ir Kaune (užsiregistravę iš anksto). Čia asmenys iš
visos Lietuvos. Ir tik norintieji konsultacijos.
Staiga pradėjo įkyriai lįsti mintis, o kas gi priims prašymus iš gyventojų? Tikriausiai liks ta pati
sistema, kai žmonės galėjo ateiti į teritorinius padalinius, parašyti prašymus, atnešti reikiamus
dokumentus ir panašiai. Pasirodo, ne!
COVID-19 pandemija daug ką pakoregavo mūsų gyvenime. Atsirado nuotoliniai pasitarimai,
padaugėjo viešųjų ir verslo elektroninių paslaugų bei jomis besinaudojančių gyventojų. Viskas
pagreitėjo, patobulėjo, ir tai yra gerai. Bet visur liko galimybių ir gyvam bendravimui – ateiti į
savivaldybę, seniūniją, mokyklą ar darželį ir parašyti prašymą (ir tą galima daryti iš anksto
neužsiregistravus), pasikonsultuoti, nuvykti į parduotuvę, prieš perkant pasimatuoti batus ar
drabužius. Tiesiog yra pasirinkimo laisvė.
Bet NŽT gyventojų prašymus nuo 2024 m. sausio 1 d. priims tik elektroninėmis priemonėmis.
Nuo tos datos, kai miestų ir miestelių valstybinės žemės tvarkymo reikalai pereina savivaldybių
žinion, NŽT ragina kaimiškųjų vietovių gyventojus aktyviai naudotis e. paslaugomis prisijungus
per Elektroninius valdžios vartus ( www.epaslaugos.lt ), taip pat prašymus ir skundus pateikti el.
paštu nzt@nzt.lt, pasirašytus kvalifikuotu el. parašu (.adoc, .pdf formatu) arba pateikiant
pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją (.pdf formatu), arba paštu. Ir čia ne joks Kalėdinis
pokštas, o realybė.
Tai dabar mieste ir miestelyje gyvenantis privatus ar juridinis asmuo galės sutikimus statyti ir
naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius
statinius, statyti nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės
sklypai, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti
būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, laikinai naudotis
valstybine žeme statybos metu, statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su
valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti
įvairius statinius valstybinėje žemėje (pvz., hidrotechnikos statinius, kitus inžinerinius statinius ir
kt.) derinti su savo savivaldybe. Jie galės ateiti, parašyti prašymą, tiesiogiai pasikonsultuoti, gauti
patarimus. Tuo tarpu kaimiškosios vietovės gyventojas, norėdamas gauti tokius pačius sutikimus,
turės tą daryti tik elektroninėje erdvėje. Kalbama ir apie žemės ūkio paskirties valstybinės žemės
nuomą, pardavimą, kur būtini NŽT derinimai ar leidimai.
Kai savivaldybės galvoja, kaip pasiekti atokiai gyvenančius gyventojus ir jiems suteikti kuo
daugiau paslaugų, NŽT oficialiame rašte rašo: „Pažymėtina, kad perkėlus administracinių
paslaugų teikimą į elektroninę erdvę, asmenų aptarnavimas vieno langelio principu bus
efektyvesnis ir skaidresnis, bus didinama aptarnavimo kokybė, sudaromos galimybės
standartizuoti procesus, užtikrinama vienoda praktika, mažinamos korupcijos rizikos, sudarytos
sąlygos darbuotojų darbo laiką skirti kokybiškam administracinių paslaugų teikimui.“
Ar čia iš tos serijos – vieni iš Marso, kiti iš Veneros? Ar pagalvota apie asmenis, kurie neturi
jokių elektroninių priemonių be mygtukinio telefono, ar pagalvota apie tuos, kurie neturi vaikų,
kurie jiems galėtų padėti, arba jų vaikai užsienyje?
Raginu aplinkos apsaugos ministrą ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovus apgalvoti dar kartą ir
pakeisti sprendimą, kuris rodo cinišką ir robotizuotą požiūrį į žmones. Privalo būti galimybė
gyventojams pateikti prašymus ir gyvai kiekvienos savivaldybės centre, ir net neabejoju, kad
gyvai registruojant prašymus į vieningą sistemą, apie kurią kalba NŽT, tikrai nebus sugriautas
įstaigos standartizavimas, nebus sudaromos sąlygos korupcijai, o kokybė nenukentės.
Atvirkščiai, valstybinė institucija parodys, kad jai rūpi kiekvienas gyventojas, kad ji nebijo
iššūkių ir pagaliau prisimins, kad NŽT darbuotojai yra Valstybės pasamdyti tarnauti žmonėms.
