Darbdavys reikalauja, kad imčiau neapmokamų atostogų. Ką daryti?
Darbdavys negali reikalauti, jog eitumėte atostogų – nei apmokamų, nei neapmokamų. Atostogų prašymas gali būti pildomas tik darbuotojo iniciatyva. Priešingu atveju, darbuotojams rekomenduojame kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos: https://www.vdi.lt/Forms/DGK_kontaktai.aspx
Man siūlo išeiti iš darbo. Kaip elgtis?
Net ir karantino bei ekstremalios situacijos metu draudžiama atleisti darbuotojus nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų. Vyriausybė pažadėjo, jog darbdavys, kuris verčia darbuotojus eiti nemokamų atostogų, arba prisidengdamas karantinu juos atleidžia, neteks specialiosios Vyriausybės paramos.
Darbdavys negali versti Jūsų išeiti iš darbo. Jei Jūsų darbdavys taip elgiasi, rekomenduojame kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos: https://www.vdi.lt/Forms/DGK_kontaktai.aspx
Kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį; jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.
Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką: 2 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus; 0,5 mėnesio vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.
Mane atleido. Ką daryti?
Norint gauti Jums priklausančias išmokas ir Privalomąjį sveikatos draudimą, Jūs turite registruotis darbo biržoje. Užimtumo tarnyba karantino metu paslaugas teikia tik virtualiai. Norint gauti nedarbo išmoką per Elektroninius valdžios vartus prisijunkite prie jų elektroninės sistemos https://www.epaslaugos.lt/portal/login?service_id=0901acbe80619d06
Užpildykite savo asmeninę informaciją ir Užimtumo tarnybai apdorojus Jūsų duomenis jūs gausite bedarbio statusą, taigi įgysite teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Šią išmoką Jums mokės SODRA. Nedarbo išmoka yra kintamo dydžio, ir priklauso nuo Jūsų gautų draudžiamųjų pajamų. Platesnę informaciją rasite čia: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialinis-draudimas/socialinio-draudimo-ismokos/nedarbo-socialinis-draudimas
Dirbu savarankiškai. Ar galiu tikėtis kompensacijos?
Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo.
Ši išmoka asmeniui kiekvieną mėnesį mokama vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka (šiuo metu – 251 euras), jeigu savarankiškai dirbantis asmuo iki kreipimosi gauti išmoką faktiškai vykdė veiklą ir yra sumokėjęs visas privalomas mokėti socialinio draudimo įmokas už ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir nedirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisnių santykių pagrindu.
Savarankiškai dirbantys gyventojai nuo balandžio 5 d. galės kreiptis į Užimtumo tarnybą (uzt.lt) dėl fiksuotos 257 eurų mėnesinės išmokos. Išmoka turi būti skaičiuojama nuo kovo 16 d., kuomet buvo paskelbtas karantinas, ir bus skaičiuojama iki oficialios jo pabaigos.
Svarbu yra tai, kad išmoką galės gauti ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti bei savarankiškai dirbantys pensininkai, neįgalieji ar pirmą kartą pradėję ekonominę veiklą gyventojai.
Kokia kompensacija man priklauso, jei yra prastova?
Prastova gali būti nustatoma, jeigu dėl objektyvių priežasčių darbdavys darbuotojui negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ar dėl objektyvių priežasčių, ekstremalios situacijos metu, neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Jei prastova paskelbta ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui už pirma dieną mokamas jos vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią – 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe), nuo ketvirtosios dienos mokama 40% vidutinio jo darbo užmokesčio.
Kai prastova skelbiama ekstremalios situacijos arba karantino metu, valstybė iš dalies padengs darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudas – jeigu darbdavys darbuotojui mokės 40 proc. nuo minimalios algos, tuomet valstybė prisidės 60 proc. nuo minimalios algos. Biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas darbuotojui prastovos laikotarpiu mokėtų ne mažiau kaip minimalią algą.
Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).
Prižiūriu vaikus namie. Ar man priklauso kompensacija?
Kai paskelbiamas karantinas, darželinukų, ikimokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai, taip pat dirbantys seneliai, jei tėvai negali pasinaudoti nuotoliniu darbu ir jei jiems nėra paskelbta prastova, gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tol, kol tęsis ekstremali padėtis. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94% nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Kaip gauti išmoką, informaciją rasite čia: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/kaip-gauti-nedarbinguma-ir-ligos-ismoka-del-mazo-vaiko-prieziuros
Baigėsi nedarbingumas dėl vaiko/vieno iš tėvų ligos. Ar yra galimybė gauti nedarbingumą vaikui esant sveikam, bet darželiui nedirbant dėl karantino ar ekstremalios situacijos?
Taip, kadangi nedarbingumo priežastis kita, tai pasibaigus nedarbingumui dėl ligos galima gauti nedarbingumą dėl būtinybės prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką ar pradinuką.
Užsidarius dienos centrui turiu prižiūrėti negalią turintį šeimos narį/senyvo amžiaus asmenį. Kaip man dirbti?
Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis sudarė sąlygas ekstremalios situacijos ar karantino metu gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką prižiūrint negalią turintį asmenį ar senyvo amžiaus žmogų, kuriems dienos centre buvo teikiama dienos arba trumpalaikė socialinė globa.
Ligos išmoka socialiniu draudimu apdraustam asmeniui, kuris prižiūri neįgalųjį ar senjorą, siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Kur kreiptis dėl naujausios informacijos apie koronavirusą?
Pagrindinė informaciją apie koronavirusą Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje:
http://sam.lrv.lt/lt/news/koronavirusas/duk-covid-19
Visa oficiali informacija apie koronavirusą, karantiną ir priemones kovoti su juo skelbiama specialiame koronaviruso puslapyje:
Venkite dalintis nepatikrinta informacija socialiniuose tinkluose, nes internete plinta dezinformacija ir informacija, kurios tikslas yra kelti paniką.
Naujausia informacija apie koronavirusą taip pat prieinama:
Europos Komisija: https://ec.europa.eu/health/coronavirus;
Pasaulio sveikatos organizacija: https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019
Europos užkrečiamųjų ligų ir prevencijos centras: http://www.ecdc.eu
Užkrečiamųjų ligų centras: http://www.ulac.lt
Daugiau informacijos dėl naujojo koronaviruso galima teirautis:
Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 (pasireiškus gripui būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar apsunkintam kvėpavimui – po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju; norint pasikonsultuoti, kilus klausimų) – visą parą, visoje Lietuvoje, nemokamai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro karštąja linija tel. +370 618 79984 ir +370 616 94562 (visą parą)
elektroniniu paštu koronavirusas@sam.lt
Man reikia pagalbos. Ką daryti?
Jeigu jaučiatės panikoje ir manote, kad Jums reikia psichologo pagalbos arba tiesiog pasikalbėti, skambinkite į vieną iš pagalbos linijų arba siekitės su savanoriais bandysiančiais Jums padėti kitais pateiktais būdais.
„Nacionalinis savanorių koordinavimo centras“
Savanoriai padeda išspręsti dėl karantino kilusias problemas ir nukreipia į atitinkamas institucijas ar asmenis.
Jei Jums reikia pagalbos, galite registruotis https://stipruskartu.lt/ arba tel. 1827.
Taip pat https://stipruskartu.lt/ kviečiami registruotis tie, kurie gali pagelbėti kitiems.
„Jaunimo linija“
Pagalbą teikia savanoriai http://www.jaunimolinija.lt
Kasdien, visą parą 8 800 28888
„Vaikų linija“
Pagalbą teikia savanoriai www.vaikulinija.lt
11.00–21.00 (I–VII) 116 111, Algirdo g. 31, Vilnius
„Vilties linija“
Pagalbą suaugusiems teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai http://paklausk.kpsc.lt/contact.php; vilties.linija@gmail.com
Kasdien, visą parą 16 123
„Pagalbos moterims linija“
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai www.moters-pagalba.lt; pagalba@moteriai.lt
Kasdien, visą parą 8 800 66366
Dėl papildomos konsultacijos galima kreiptis :
- Justas Pankauskas, el. paštas justas.pankauskas@gmail.com.
- Darbo teisės klausimais – Tomas Jakutavičius, el. paštas tomas.jakutavicius@gmail.com.
Informacija atnaujinta 2020 m. balandžio 2 d.
