Tikriausiai girdėjote, kad neseniai valdantieji ėmėsi svarstymų dėl mokestinių lengvatų karpymo. Tuo tikslu Finansų ministerija subūrė mokesčių keitimo darbo grupę, kuri pakvietė visuomenę teikti pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros. Tačiau kaip komisijos posėdžiui pasibaigus taikliai pastebėjo ekonomistas Justas Mundeikis susitikime dalyvavo 3 darbuotojų atstovai ir 19 verslo lobistų, teikusių sau naudingus pasiūlymus (pvz. lengvatos smulkiesiems aludariams), o žaliojo kurso temą, vertinant posėdžio metu svarstytus dalykus, anot ekonomisto, galime pamiršti.
Supratę, kad stambusis verslas ir kapitalo savininkai dirbantiesiems vėl kepa gerovės pyragą, kurį jie matys kaip savo ausis, žmonės ėmėsi organizuotis. Pirmiausia sukruto tie patys ekonomistai ir socialinės politikos ekspertai, kurių pasiūlymus valdžia visuomet mandagiai išklauso, padėkoja ir užmiršta. Supratę, kad vėl bus kaip visuomet, po kelių bemiegių Zoom konferencijų jie išdiskutavo ir parengė savo siūlymus, kokius mokesčius dirbantieji galėtų mokėti patys, kokius mokesčius jie galėtų įpareigoti mokėti daugiau galios turinčius kapitalo savininkus ir kaip vis kartu galėtume juos išleisti. Netrukus buvo parengta peticija ir šią savaitę Seimo pirmininkei įteikti 300 tūkstančių šalies piliečių parašų, kuriais reikalaujama atstatydinti minėtos komisijos pirmininką ir užtikrinti, kad darbuotojų interesai mokestinės sistemos pertvarkoje būtų atstovaujami tinkamai. Girdėjote apie tokį visuomenės sujudimą? Ne. Nes nieko panašaus mūsų visuomenėje ligi šiol nenutiko.
Tačiau visuomenę pastaruoju metu kur kas labiau domina keletas kitų dalykų. Vienas tokių – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, Laisvės partijos parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus atstatydinimas iš užimamų pareigų. Žiniasklaidoje neseniai skelbta, kad 300 tūkstančių parašų surinkta po peticija, kuria valdžia raginama atstatydinti minėtą parlamentarą iš užimamo posto. Akivaizdu, kad dalį visuomenės piktina faktas, kad žmogaus teisių komitetui atstovauja aktyvus LGBT bendruomenės narys, kuris dar siekia ir to, kad būtų priimtas lyčiai neutralios partnerystės įstatymas.
Savo Facebook paskyroje T. V. Raskevičius kone kas savaitę dalinasi gautomis žinutėmis, kurių turinys supraprastintai skamba maždaug taip: „sutiksiu tave gatvėj pydere, nupisiu nuo vaizdo“. Ne kiekvienas tradicinių vertybių atstovas yra toks nemandagus, bet kiekvienas toks nemandagus asmuo dažnai sakosi esąs tradicinių vertybių gynėju. Bet mums tai nėra pakankamai iškalbingas faktas.
Kita nemažiau gyventojų dėmesio ir aktyvaus įsitraukimo sulaukianti tema yra kovai su smurtu prieš moteris skirta Stambulo konvencija. Internete gyventojai aktyviai dalinasi peticija prieš šios konvencijos ratifikavimą Lietuvoje. Šiame tarptautiniame dokumente gyventojai įžvelgia slenkančio „genderizmo“ grėsmę, prievarta grįstas pastangas pakeisti šeimos sampratą, galimybę jog moterimis save laikantiems vyrams bus leista dalyvauti moterų varžybose, persirenginėti moterų rūbinėse ir pan. Visi šie nepraprastau siaubingi dalykai, žinoma, nenutiks. Kaip nenutiko ir konvenciją ratifikavusiose itin religingose islamiškoje Turkijoje ar katalikiškoje Maltoje. Tačiau įvairūs liaudies balsą uzurpuoti trokštantys politikai ir baimės pardavėjai nenurimsta ir kviečia į kryžiaus žygius prieš konvencijos ratifikavimą. Kiek pakeičiant žymų posakį, galėtume teigti, kad jų pastangų dėka Stambulo konvencija tapo neblogu opiumu liaudžiai.
Neseniai minėta peticija pasidalino ir vienas iš Bažnyčios influencerių – kunigas Algirdas Toliatas. „Mums reikia laimėti abejojančius Seimo narius, kurie kaip vėtrungės dairosi į įtakų vėjus. Jei parašų skaičius bus 300 000, tai bus didžiulė jėga, labai svarus argumentas.” – savo komentare politikavo populiarus kunigas. Dėl to A. Toliatą netruko pasmerkti sekuliariosios visuomenės dalies influenceriai. Tačiau Lietuvoje dangus tokiems kankiniams, kurie kenčia ne skurdą, nepriteklių ar jau minėtus kassavaitinius grasinimus „nupisti nuo vaizdo“, ateina anksčiau. Dalis liaudies užsigavo, kad jų mylimas kunigas susilaukė represijų dėl „laisvo (nesantaikos) žodžio“ skelbimo ir Facebooke netrukus ėmė plisti mada savo profilio nuotraukas puošti „Je suis Toliatas“ rėmeliu.
Mąstau, jei tik bažnyčios ir nebažnyčios influenceriai būtų tokie aktyvūs, ne tik kovojant prieš genderizmus ir netradicines šeimas. Jei tik kultūrinių karų ir tapatybės politikos atsisakyti raginantys politikai patys kalbėtų apie ką nors daugiau nei vien tik atminties politika, tautiškumas, tradicinės vertybės, religija. Ir jei tik visų šių visuomenės veikėjų dėmesio sulauktų ir tokios problemos kaip verslo lobistų įtaka šalies politikai, kapitalo koncentracija kelių žmonių rankose, pandemijos metu išaugę stambiųjų prekybininkų pelnai, viešojo sektoriaus ir valstybės pajėgumų stiprinimas tokiose srityse kaip sveikatos apsauga ar mūsų vaikų galimybės gauti gerą išsilavinimą čia, Lietuvoje.
Bet to nebus. Nes tam reikėtų, kad visokie influenceriai ir politikai užsiimtų darbu, o ne baimių išgalvojimu ir gąsdinimu jomis, o likę visuomenės nariai bent kartais pamąstytų, kas kelia didesnę grėsmę – smurto prieš moterimis save laikančius asmenis užkardymas (apie tai yra Stambulo konvencija) ar tai, kad valdžioje esantys politikai mūsų visų pinigus padalina ne labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems visuomenės nariams, o stambiesiems prekybininkams ir verslininkams.
Tačiau labiau nei (kapitalistinis) išnaudojimas mus gąsdina genderizmas, vienalytės santuokas ir baimė, kad kas nors uždraus viešai skleisti neapykantą kurstančias nuomones. Yra politikų, kapitalo savininkų ir netgi visuomenininkų bei dvasininkų, kuriuos tenkina toks visuomenės išgąstis ir pasimetimas. Tačiau kol nepakeisime savo prioritetinių problemų sąrašo, tol būsime biedni.
