Praėjusią savaitę Seime socialdemokratams įregistravus Darbo kodekso (DK) pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti mobingo sąvoką ir įpareigoti darbdavį užtikrinti mobingo prevenciją, ketvirtadienio vakarą įvyko platesnis siūlomų pokyčių aptarimas.
Surengtoje diskusijoje DK pataisas plačiau aptarė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, Seimo narys Gintautas Paluckas bei mobingą darbovietėje asmeniškai patyręs Mindaugas Kluonis.
„Kai žmogų išėda iš darbo“
„Mobingas, tai tikslingas sistemingas, ilgą laiką besitęsiantis elgesys darbo kolektyvuose, kurio tikslas – pažeminti, išjuokti grupės narį, sumažinti jo vertę. Dažniausiai tam naudojamas įvairus psichologinis teroras“, – pristatydamas diskusijos dalyvius reiškinį apibrėžė moderavęs Laurynas Šedvydis.
Jo teigimu, apie mobingą vis dažniau nebebijoma kalbėti ir Lietuvoje, o tai patvirtina ir gaunamų pareiškimų skaičius.
„2020 m. spalio 27 d. duomenimis, per 2020 buvo gauti 26 prašymai dėl psichologiniu smurtu ar mobingu padarytos žalos išieškojimo. Palyginimui, 2018 metais buvo gauti 2, o 2019 m. – 4 tokie prašymai.“
Surinkti įrodymus – misija neįmanoma
Teismo pripažintas mobingą patyręs Mindaugas Kluonis teigė, jog vienas problematiškiausių aspektų, kovojant su teisių pažeidinėjimu, yra įrodymų kaupimas, nes pradėjus tai daryti išauga mobingą vykdančių asmenų spaudimas.
„Man mobingo atvejį pavyko įrodyti tik tuomet, kai turėjau pokalbio įrašą. Kitaip man buvo sakoma, jog nėra įrodymų.
Mano atveju pradžia buvo atostogų nesuteikimas, o vėliau pastebėjau ir daugiau pokyčių požiūryje į mane, lyginant su kitais darbuotojais. Buvo bandoma mane laikyti nuolatinėje įtampoje“ , – sakė M. Kluonis.
Gintautas Paluckas papasakotą istoriją pavadino įprasta Lietuvos darbo kultūrai, prilygstančią ilgą laiką vyravusiems įsitikinimams apie smurtą artimoje aplinkoje.
„Turbūt visi sutiksime, jog darbuotojams turi būti užtikrinama kaip įmanoma komfortiškesnė darbo aplinka. Tai, ką papasakojo Mindaugas, yra vadinamoji „tradicinė Lietuvos darbo kultūra“, bet kažkada ir smurtas artimoje aplinkoje ar lyties pagrindu buvo vadinamas tradicine kultūra – „jei muša reiškia myli“.
Mobingas turi ir ekonomines, ir psichologines pasekmes – krenta produktyvumas, išeinama iš darbo neturint atsarginio plano. Galų gale, paliekamas pėdsakas visos įmonės darbe – jei vienas neapsigynė, kiti tylėjo, jie ir susitaikys su prastesnėmis darbo sąlygomis, mažesniu atlyginimu, todėl turime šią problemą išgyvendinti pirmiausiai ją aiškiai apsibrėždami“, – kalbėjo parlamento narys.
Prie papildomų reikalingų priemonių – prieiga prie psichologo paslaugų
Aptariant kitas priemones, kurios padėtų spręsti mobingo problemą, išskirta ne tik labiau prieinama teisinė pagalba, bet ir psichologo konsultacijos. Anot diskusijos dalyvių, tuo pat metu reikėtų spręsti ir paplitusį stereotipą, jog gauti psichologinę pagalba yra gėdinga.
„Svarbu, kad teisinė pagalba būtų prieinama, nes jei neturi teisinių žinių ir lėšų advokato nusisamdymui dažnai nežinai, kur kreiptis. Galėtų būti teikiama ir psichologinė pagalba. Bet turi būti keičiama įmonės kultūra, nes jei vadovas netoleruos mobingo, jam bus užkertamas kelias“, – tvirtino M. Kluonis.
G. Paluckas pridėjo, jog svarbu suteikti prieigą prie psichologinės pagalbos, nes mokamos konsultacijos kainuoja dešimtis eurų, o tokia suma žmogui, kurio pajamų srautui atsirado grėsmė nutrūkti arba tai jau nutiko, yra nemaža.
„Pirmiausiai turime sukurti prieigą prie psichologų. Be siuntimo eiti kainuoja nuo 50 eurų. Psichologo pagalba yra kritiškai svarbi, nes tai padeda nepalūžti, kadangi dažnai žmogus pakelia rankas ir išeina“, – sakė LSDP pirmininkas.
Darbo kodekso pataisas registravo Gintautas Paluckas kartu su socialdemokratų frakcijos nariais Linu Jonausku, Eugenijumi Sabučiu, Kęstučiu Vilkausku, Vidmantu Kanopa, Orinta Leipute, Tomu Bičiūnu, Dovile Šakaliene, Juliumi Sabatausku.
Įstatymo keitimo aiškinamajame rašte teigiama, jog „siekiama išplėsti darbuotojų teises skųsti mobingo darbe apraiškas, apibrėžiant mobingo turinį“, o priėmus pakeitimus „mobingas būtų traktuojamas kaip darbo įstatymų pažeidimas ir už jį taikoma administracinė atsakomybė darbdaviui“. Siekiant veiksmingai apsaugoti darbuotoją tyrimo atlikimo metu pastarajam būtų suteikiamos pranešėjų apsaugos įstatyme nurodytos apsaugos priemonės.
Visą diskusijos įrašą rasite ČIA.
