Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys įregistravo Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siekia apriboti plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose.
Seimo nario L. Balsio siūloma Miškų įstatymo pataisa numato visuose III-ios grupės apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei plynuosius kirtimus apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose.
Taip pat nauja įstatymo redakcija siūloma iki 5 hektarų sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose, plynuosius bei atvejinius miškų kirtimus visiškai uždrausti. Šiose teritorijose siūloma leisti tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei kirtimus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose. Nauja įstatymo redakcija taip pat įtvirtinamas draudimas ūkiniuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastas vykdomas intensyvus ūkininkavimas.
„Plynieji kirtimai daro didelę žalą visai miško biologinei įvairovei, kuri išstumiama iš įprastų buveinių ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Ypatingai daug žalos plynieji kirtimai padaro saugomoms teritorijoms priskiriamiems miškams, kuriuose gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys. Man nesuprantama, kaip tokiose biologinės įvairovės išlikimui jautriose teritorijose iki šiol galima ūkinė veikla, atliekami plynieji miško kirtimai. Jei teritorija yra paskelbta saugoma, joje neturėtų būti vykdoma jokia intensyvi ūkinė veikla“, – sakė L. Balsys.
Akivaizdu, kad šiuo metu galiojanti Miškų įstatymo redakcija neužtikrina saugomų teritorijų ir jose esančios biologinės įvairovės apsaugos.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus apsauginiuose miškuose (tai netaikoma tik nacionaliniams parkams) leidžiama daryti plynuosius kirtimus, kurių biržės plotas gali siekti iki 5 hektarų ploto. Tuo tarpu visuose ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose (išskyrus nacionalinius parkus) plynųjų kirtimų biržės plotas gali siekti iki 8 hektarų.
„Visuomenė aktyviai dalinasi nuotraukomis iš Labanoro, Nemuno kilpų regioninių parkų, kuriose matyti didelio masto plyni kirtimai. Šiose nuotraukose matomi iškirsti miškų plotai galimai Alnio hidrografiniame draustinyje, vertinga sengire laikomame Punios šile. Vaizdai tikrai šokiruoja. Kai kuriose saugomose teritorijose intensyviai plynai kertamos teritorijos atvejiniais kirtimais. Jų metu teritorija plynai iškertama per kelis etapus. Tokių plynai iškirstų vietų yra Dzūkijos nacionaliniame parke, šalia Čepkelių gamtinio valstybinio rezervato, kurioje plyti „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Visai neseniai Dzūkijos nacionaliniame parke nukirstas medis, kuriame buvo į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyto jūrinio erelio lizdas. Akivaizdu, kad šiuo metu galiojanti Miškų įstatymo redakcija neužtikrina saugomų teritorijų ir jose esančios biologinės įvairovės apsaugos. Saugomos teritorijos turi būti paliktos išimtinai rekreacijai, saugomų rūšių apsaugai, o ne pasipinigavimui iš ūkinės veiklos“, – teigė L. Balsys.
Politiką galite sekti Facebook 
