Seimo narys teigia, kad besikreipiantys, susidūrę su užtvertais priėjimais prie vandens telkinių, dažnai yra nusivylę nesikeičiančia situacija.
„Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tvoros statytojai privalo palikti laisvą praėjimą vandens telkinio pakrante. Priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, jis turi būti 5 – 25 metrai. Tačiau ne visi to paiso. Poilsiautojai vis dar susiduria su nelegaliomis tvoromis, kurios ne tik trukdo prieiti prie vandens, bet ir laisvai judėti pakrante. Dažnai nelegalių tvorų tvėrėjai piktybiškai nepaiso draudimo, susimoka nedidelę baudą, kuri šiandien siekia nuo 30 iki 140 eurų, ir, išvykus iš teritorijos pareigūnui, vėl atstato tvorą. Baudos turi būti tokios, kurios atgrasytų pažeidėjus. Į Seimo narį dažnai kreipiasi tie, kurie jau nebesitiki, kad kažkas pasikeis. Kai kurie žmonės jau praradę viltį, kad nelegalios tvoros bus pašalintos, nes jos ten – eilę metų”, – sakė L. Jonauskas.
Seimo narys Linas Jonauskas kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, kad būtų patikrinti besikreipiančių gyventojų pranešimuose minimi galimai nelegalių tvorų prie vandens telkinių atvejai.
Pranešimuose minimos vietos, kurios galimai yra nelegaliai užtvertos, nepaliekant priėjimo prie vandens, yra Trakų rajone (Luknos ežero pakrantė), Mažeikių rajone, Elektrėnuose (Elektrėnų mariose), Varėnos rajone (Gluko ežero pakrantė), Utenos rajone (Alaušo ežero pakrantė), Palangoje (priėjimas prie Rąžės upelio), Šiaulių rajone (Bubių tvenkinio pakrantė), Klaipėdos mieste esančiuose upeliuose Smiltelė ir Agluona, Vilniaus mieste esančioje Vilnelėje, Vilniaus rajone Pagirių seniūnijoje tvenkinio teritorija, Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Gineitiškių kaime esanti Gineitiškių ežero šiaurinė pakrantė, Vilniuje, Avižienių seniūnijoje priėjimas prie Gilužio ežero, Kauno mieste esančioje Marvelės upėje.
Linas Jonauskas Seimui yra pateikęs Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūlo už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 750 eurų baudą.
Vyriausybė šiam įstatymui siūlo nepritarti, motyvuodama, kad įstatymo projekte siūlomas baudų padidinimas iki dešimties kartų už neteisėtus tvorų tvėrimus ir kitus praėjimo pakrante ribojimo pažeidimus, neatitiktų teisėkūros proporcingumo principo ir būtų perteklinė priemonė.
Su tuo nesutinkantis Seimo narys teigia, kad didesnės baudos užtikrintų lengvesnį poilsiautojų patekimą prie vandens telkinių.
„Dešimt kartų didesnės baudos, numatytos už neleistiną tvorų tvėrimą prie vandens telkinių, leistų maksimaliai sumažinti tokių pažeidimų skaičių, o gyventojams – laisvai ilsėtis prie valstybinių vandens telkinių, kurie dabar, nepaisant galiojančių teisės aktų, savavališkai aptveriami„, – teigė L. Jonauskas.
