Lietuvoje bręsta naujas judėjimas – šįkart ne medikų, bet teatro žmonių: aktorių, režisierių, scenos meistrų. Apie tai susitikime su Lietuvos socialdemokratų partijos Kultūros komitetu prabilo Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) generalinis direktorius, kino ir teatro aktorius Martynas Budraitis.
Susitikime diskutuota, ar gali politinės partijos sudaryti patogias sąlygas menininkams kurti, ar teatre dirbantys menininkai patenkinti esama kultūros politika.
Pasak M. Budraičio, teatras šaliai, o ir Vilniaus miestui, gali duoti daug. Teatrą kūrėjas lygino su aikštele, kurioje gali rinktis bendruomenė ir kurioje, pasitelkus menines priemones, galima jautriai papasakoti apie šiandienines Lietuvos visuomenės problemas. Direktorius pasakojo, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras jam atrodo kaip savotiškas garvežys, traukiantis paskui save visą Lietuvos teatrinę veiklą.
Diskutuota apie Kultūros tarybą, teigiamus pokyčius joje, komercinę kultūrą, finansavimą ir teatro prieinamumą periferijoje. M. Budraičio nuomone, nebūtina statyti komercinių spektaklių, norint užsitikrinti pilnas sales. Jei spektaklis yra aukšto meninio lygio, žiūrovai į jį eis. Pokalbio metu aptarta Lietuvos regionų situacija, diskutuota apie kultūros centrų veiklą – saleles, kuriose dar galima rodyti spektaklius.
Nebejotina, kad spektaklių sklaida regionuose galėtų būtų efektyvesnė, jeigu tokia veikla būtų subsidijuojama, būtų sukurta speciali programa. Dabar viskas remiasi į pačių teatrų ir koncertinių organizacijų iniciatyvą.
„Esami įsipareigoję dabarčiai, turime kažką sukurti ir palikti ateičiai. Vis dar laukiame, kada kultūrą auginsime nuo mokyklos suolo, per programas mokyklose skiepysime meilę etninei kultūrai, tradicijoms, teatrui, menui“, – sakė M. Budraitis.
Paklaustas apie teatro žmonių atlyginimus, finansavimą ir požiūrį į kultūros politiką, M. Budraitis atsakė, kad teatralų galvose bręsta įvairios mintys ir iniciatyvos galimai jungtis į masiškesnį sambūrį, judėjimą ir išsakyti reikalavimus.
Komiteto vadovė Renė Jakubėnaitė mano, kad posėdžiai, kuriuose galima tiesiogiai išgirsti ir sužinoti menininkų problemas, jų požiūrį į galimus sprendimus, yra labai svarbūs.
Išsiskiriant M. Budraitis pasiūlė susitikti platesnei diskusijai apie kultūros padėtį, jis pakviestų daugiau kolegų režisierių, vadovų ar aktorių.
Aldona Jeleniauskienė
