Klaipėda – tai savito jūrinio identiteto miestas, kur uostas su kranų gervėmis, kruiziniais laivais, keltais, mažaisiais laiveliais ir jachtomis, sklidinas žuvėdrų klyksmo ir vėjo. Visu savo grožiu ir žavesiu miestas nušvinta, deja, tik vasarą, kai prisipildo žmonių, o ne šaltuoju metų laiku, kada Klaipėda tampa apsnūdusi, lėta ir uždara. Vėlyvą rudens ar žiemos vakarą senamiestyje beveik nesutiksi žmonių, o naktį miestui aptarnauti užtenka vieno taksi.
Tą liūdną miesto tuštėjimo faktą patvirtina ir statistika: 2008 m. Klaipėdos mieste gyveno 183,8 tūkst. gyventojų, 2017 m. – 149,7 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius 10 metų prarasta apie 15 proc. gyventojų, likusi dalis – sparčiai sensta. Maža to, demografinės prognozės rodo, kad, neįgyvendinus pokyčių, 2030‑aisiais mieste, tikėtina, gyvens tik apie 126 tūkst. gyventojų.
Mažėja darbingo amžiaus žmonių, vaikų, daugėja pensinio amžiaus gyventojų. Klaipėdos miesto gyventojų vidutinis amžius per pastaruosius keliolika metų išaugo šešeriais metais (2001 m. amžiaus vidurkis sudarė 36 metai, o 2016/2017 m. – 42 metai.)
Klaipėdos socialdemokratai, rengdamiesi savivaldos rinkimams, kelia sau tikslą ne tik sustabyti miesto tuštėjimą, bet pasiekti, kad žmonės kurtųsi, studijuotų, augintų vaikus Klaipėdoje. Miesto, kaip ir valstybės, didžiausias turtas yra gyventojai, nes jie kuria miesto gerbuvį, keičia miesto istoriją ir palieka jį ateinančioms kartoms.
Kodėl Klaipėda tuštėja? Pagrindinė priežastis – tai vidinė migracija į kaimyninę Klaipėdos rajono savivaldybę. Gyventojų netenkina gyvenimo kokybė miesto daugiabučių namų kvartaluose (didelis socialinis atotrūkis tarp pietinės ir šiaurinės miesto dalies), kur dauguma namų yra energetiškai neefektyvūs, neestetiškos išvaizdos, viešųjų erdvių ir kiemų infrastruktūra susidėvėjusi ir nepatraukli, nesutvarkyti želdiniai, trūksta vietų automobiliams statyti. Žmonės išsikelia iš čia ir kuria naują, kokybišką gyvenimą individualių namų kvartaluose užmiestyje.
Socialdemokratai, pirmiausia, siūlo investuoti į patrauklios socialinės ir gyvenamosios aplinkos kūrimą, t. y. Klaipėdos daugiabučių kiemų infrastruktūros (želdinių, apšvietmo ir kt.) sutvarkymą. Didžiausią gyventojų nepasitenkinimą gyvenamąja aplinka kelia automobilių stovėjimo vietų kiemuose trūkumas. Būtina parengti naujų automobilių stovėjimo vietų daugiabučių kiemuose įrengimo projektus ir kuo skubiau tai įgyvendinti. Miestą valdantys liberalai apie tai daug kalba ir rašo, deja, realybėje viskas juda ypatingai lėtai.
Daugiabučių kiemų infrastruktūros sutvarkymas būtų vienas iš pirmųjų žingsnių, kuris pakeistų situaciją iš esmės: taptų erdviau, šviesiau, ir, žinoma, saugiau. Taip pat būtų sustabdytas skirties tarp pietinės ir šiaurinės miesto dalies augimas.
Kitas svarbus uždavinys – problemos dėl senėjančios miesto bendruomenės sprendimas, t. y. jaunimo pritraukimas ir išlaikymas mieste.
Tai padaryti gali padėti tik savarankiškas ir šiuolaikiškas, šiandienos visuomenės poreikius atliepiantis Klaipėdos universitetas, kolegijos ir profesinės mokyklos, kuriose yra tokios studijų programos, suteikiamos tokios kvalifikacijos, kurias vėliau jauni žmonės galėtų panaudoti, dirbdami miesto ir regiono labui.
Socialdemokratai supranta savarankiško Klaipėdos universiteto svarbą miestui ir kartu su visa klaipėdiečių bendruomene stojo jį ryžtingai ginti, kai, prasidėjus aukštojo mokslo pertvarkos procesams, Vyriausybė užsimojo universitetą „susiaurinti“ iki kažkieno filialo. Esame išsikėlę tikslą stiprinti Klaipėdos universitetą, siekti efektyvaus miesto valdžios, verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimo, kad aukštojo mokslo įstaigos taptų ne tik konkurencingos, bet ir čia būtų ruošiami tokie specialistai, kokie reikalingi Klaipėdos darbo rinkai. Mes manome, kad šiandien nepakankamai išnaudojamas Universiteto mokslinis potencialas, savivaldybei rengiant įvairių miesto veiklos sričių monitoringus, atliekant mokslinius tyrimus ir galimybių studijas.
Klaipėdiečiai norės grįžti į savo miestą ir kurti gyvenimą čia, kai bus užtikrintos patrauklios darbo vietos, žmonių poreikius tenkinantis atlyginimas. Juk demografinė situacija ir ekonomika – susiję tiesiogiai. Klaipėdos uostas su čia veikiančiomis krovos įmonėmis ir LEZ-e įsikūrusiomis aukštųjų technologijų įmonėmis yra vienas iš svarbiausių Klaipėdos regiono ekonomikos variklių ir darbo vietų „kūrėjas“. Deja, šiandien pasigendame miesto valdžios, uosto, verslo ir mokslo atstovų bendradarbiavimo, rengiant bendrą viziją ir sutariant, kokį miestą norime kurti, kokias sritis reikia stiprinti, kokių investicijų reikia pritraukti, kaip turėtų vystytis Klaipėdos ekonomika.
Europos Komisija šalims narėms rekomenduoja didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, našumą ir darbo jėgos pasiūlą. Dar 2015 m. rengti naują bendrą miesto ekonominės plėtros strategiją ir užtikrinti jos įgyvendinimą sutarė miesto valdžia, verslas ir mokslo institucijos, pasirinkdamos „mėlynojo proveržio“ kelią, kurio tikslas pasiekti, kad Klaipėda taptų pasaulinio lygio ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu. Tai sveikintinas ir tęstinas projektas.
Manau, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą, klaipėdiečių susigrąžinimas, užtikrinant jiems geresnes gyvenimo sąlygas, galimybę daryti karjerą, uždirbti konkurencingą atlyginimą ir kokybiškai gyventi, yra labai svarbus uždavinys. Būtina užtikrinti bendradarbiavimą tarp miesto valdžios, verslo ir mokslo institucijų, kad Klaipėda iš tiesų taptų geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione.
Mieste būtina išugdyti ir jaunųjų verslininkų kartą. Norint to pasiekti, reikia sudominti mokinius, studentus ir kitus jaunuolius galimybe veikti savarankiškai, kurti savo verslą. Asmenims, norintiems pradėti verslą, reikia užtikrinti galimybę įsikurti verslo inkubatoriuje, kur lengvatinėmis sąlygomis galėtų nuomotis patalpas, įrangą ir gauti konsultacijas, taip pat paramą verslo pradžiai.
Klaipėda – išskirtinė dar vienu aspektu. Būdama Liberalų sąjūdžio citadele, Klaipėda yra klasikinis politinio protekcionizmo ir nepotizmo pavyzdys. Akivaizdi tendencija savivaldybės administracijoje, kitose savivaldos įstaigose (švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų ir t. t.), savivaldybės kapitalo įmonėse įdarbinti „savus“, partiečius ar giminaičius, proteguoti vienus ar kitus verslo subjektus, priimti jiems naudingus sprendimus. Tuo tarpu, mieste kelią sunkiai skinasi tie sprendimai, kurie keistų klaipėdiečių gyvenimo kokybę.
Klaipėdai reikia proveržio ne tik ekonomikoje, bet ir savivaldoje. Tik išardę įsigalėjusias liberalų partines protekcijas, priartėsime prie skaidrumo ir bendruomeniškumo, gyventojų įtraukimo į savivaldos sprendimų priėmimo procesą.
Politikę galite sekti Facebook 
