Šiandien aplinkos ministras probėgšmais pristatė tai, ką nuveikė per vienerius metus ir būsimus savo planus ateičiai. Visgi, nuveiktų, apčiuopiamų darbų nėra, praėjus metams nuo kadencijos pradžios vis dar daugiau kalbama apie ateities planus, o ne rodomi nuveikti darbai.
Šiuos metus aplinkosaugoje pavadinčiau labiau stagnacijos nei proveržio metais. Per juos galima buvo nuveikti tikrai labai daug, tačiau dažniau matėme ryžto nebuvimą, trumparegiškumą, negebėjimą diskutuoti, tartis, įsiklausyti ir sprendimų vilkinimą.
Didžiausias Aplinkos ministerijos fiasko – automobilių taršos mokestis. Aplinkos ministerija per metus nesugebėjo paruošti tokio automobilių taršos mažinimo plano su jį lydinčiais įstatymais, kurie būtų logiški ir socialiai teisingi, o Seimas vieningai sutartų dėl jų priėmimo ir tolimesnio įgyvendinimo.
Neseniai Seimui pateiktas įstatymo projektas, supriešinęs žmones, kritikuotas specialistų, buvo atmestas, o mes vis dar neturime automobilių taršos mažinimo veiksmų plano ir už taršą gresia sankcijos iš Europos Sąjungos.
Aplinkos ministerija giriasi gautų paraiškų daugiabučių namų renovacijai skaičiumi, tačiau pati renovacija yra pernelyg lėta. Aplinkos ministerijos tikslas – 1000 renovuotų daugiabučių kasmet. Visgi pagal daugiabučių modernizavimo programą per 2021 m. atnaujinta apie 750 namų (ir tai yra geriausias pasiektas rezultatas). Statybų rangovai ir daugiabučių atstovai Aplinkos ministerijos planus per metus renovuoti po 1000 namų jau dabar vadina nerealiais, nors net ir toks skaičius yra gerokai per mažas, jei norime pasiekti renovacijos proveržį. Kylant šildymo kainoms, daugiabučių renovacijos poreikis tik didės, todėl natūralu, kad paraiškų skaičius taip pat išaugs. Štai kodėl būtina užtikrinti, kad visas procesas vyktų greitai bei sklandžiai, be biurokratinių trikdžių.
Didžiausias Aplinkos ministerijos fiasko – automobilių taršos mokestis.
Metus sunkiai judantis Nacionalinis miškų susitarimas praėjusiais metais vos nežlugo dėl per didelio pramonininkų įsikišimo ir vėl negirdimo aplinkosaugininkų, nevyriausybininkų balso. Aplinkos ministerija tikisi susitarimo nuostatas perkelti į įstatymus šiais metais. Ką gi, kol pradėsime siekti miškingumo didinimo, saugomų teritorijų išplėtimo dar už poros metų, gali nebelikti ką saugoti.
Nors Punios šilo rezervato išplėtimo planas, parengtas specialistų, turėtas jau praeitoje kadencijoje, tačiau ir per šiuos, veltui praleistus metus, realių veiksmų nepadaryta. Vis dar viskas yra planuose. Punios šilas tapo aplinkosauginio neveiklumo simboliu. Jei tiek daug nesutarimų dėl Punios šilo rezervato išplėtimo, kaip Aplinkos ministerija sugebės susidoroti su kitomis saugomomis teritorijomis, kurių griežtos apsaugos plotai taip pat turės didėti?
Seimui šioje kadencijoje yra pateikti teisės aktai, kuriais siekiama drausti komercinę žvejybą pereikvotose Kuršių mariose, tačiau jų svarstymas sustojęs, laukiamų dokumentų dėl kompensacijų verslininkams tvarkos dar nėra. O Aplinkos ministerija pradėjo keistus žingsnius, kuriais tarsi bandoma bet kokia kaina išvengti komercinės žvejybos draudimo Kuršių mariose svarstymo Seime.
Iš Aplinkos ministerijos atsirado siūlymai marinėmis gaudyklėmis žvejoti ilgiau, panaikinti draudimą lašišų migracijos metu tam tikruose baruose žvejoti gaudyklėmis, panaikinti draudimą žvejoti žiobrius ir perpeles. Šie ir keli kiti siūlomi pakeitimai realiai pablogintų Kuršių marių žuvų išteklių būklę. Tokie tarpiniai sprendimai leidžia daryti prielaidą, kad ši Vyriausybė verslinės žūklės Kuršių mariose nenori uždrausti ir visomis išgalėmis stengsis draudimo išvengti.
Vis dar tęsiasi krizė aplinkosaugos kontrolės srityje. Gražūs valdančiųjų pažadai suteikti daugiau galių neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kurie galėtų sustiprinti „skylėtą“ aplinkosauginę kontrolę, praėjusiais metais taip pat patyrė visišką fiasko. Jiems paliktos tos pačios niekinės teisės: kaip ir bet kuris kitas žmogus, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai tegalės fotografuoti pažeidėją ir informuoti apie įtariamą nusikaltimą pareigūnus.
Seimui šioje kadencijoje yra pateikti teisės aktai, kuriais siekiama drausti komercinę žvejybą pereikvotose Kuršių mariose, tačiau jų svarstymas sustojęs, laukiamų dokumentų dėl kompensacijų verslininkams tvarkos dar nėra.
Aplinkos apsaugos valstybinėje kontrolėje vis dar trūksta apie 60 pareigūnų, kurie turėtų operatyviai reaguoti į gyventojų pranešimus apie galimą žalą aplinkai. Visgi, šiandien nėra jokių aktyvių veiksmų, kaip pritraukti kuo daugiau specialistų dirbti aplinkosaugoje. Vietoje to imtasi keisto sprendimo – galimybės nereaguoti į visus iškvietimus įteisinimo.
Šiandien, pamatęs aplinkosauginį pažeidimą, vargiai išsikviesi budintį inspektorių, nes jų tokios mažos pajėgos, kad brakonieriai, ko gero, tik trina rankomis. O dabar atsiradęs „laisvesnis“ reagavimas į iškvietimą tik dar labiau susilpnina aplinkosaugos kontrolę.
O ar reikia tikėtis kažko kito, kai svarbiausia aplinkosauginė institucija – Aplinkos apsaugos departamentas – kone visus metus yra be „galvos“. Vadovo paieškos vis dar nukeliamos į ateitį, kaip ir visa Aplinkos ministerijos politika, kurioje pirmuoju smuiku griežia futurizmas, o ne dabartizmas: „nuo 2023 metų tas“, „nuo 2024 metų anas“…
Aplinkos ministerijai laikas pereiti iš ateities vizijų į dabartį ir imtis svarbių veiksmų jau dabar.
