Tarnybos vis dažniau įspėja gyventojus dėl padidėjusios oro taršos, rekomenduodamos vengti fizinės veiklos lauke, ypatingai prie intensyvaus eismo gatvių. Kasmet Lietuvoje dėl oro užterštumo kietosiomis dalelėmis anksčiau laiko miršta apie tris tūkstančius gyventojų. Jei ir toliau niekas nebus daroma dėl oro taršos, kaukė ar respiratorius, kurie tapo neatsiejamu pandemijos atributu, net ir jai praėjus gali tapti būtinybe, norint apsaugoti savo plaučius nuo oro taršos.
Sveikintina, kad Vilniaus miesto savivaldybė suteikė galimybę miesto viešuoju transportu nemokamai naudotis ukrainiečiams, tačiau, mano manymu, suteikus galimybę juo nemokamai naudotis visiems registruotiems miesto gyventojams, būtų galima išspręsti bent kelias miesto problemas. Dabar tam yra itin geras laikas.
Šiandien Vilniuje gyvena daugybė žmonių, kurie mokosi, naudojasi jo infrastruktūra, tačiau yra registruoti savo gimtuosiuose miestuose, o jų mokesčiai nukeliauja ne į sostinės, o į kitų miestų savivaldybių biudžetus. Nemokamas viešasis transportas galėtų paskatinti gyventojus registruotis Vilniuje. Taip sostinės biudžetas pasipildytų didesniais surenkamais mokesčiais, kuriuos galima būtų panaudoti to paties viešojo transporto infrastruktūrai ir transporto parko atnaujinimui.
Daugybė gydytojų, mokslininkų kalba apie neigiamą oro taršos poveikį visam žmogaus organizmui, sukeliantį priešlaikines mirtis. Oro tarša Vilnius lenkia ir kai kuriuos didžiuosius Europos miestus. Augančios kuro kainos ir nemokamas keleivio bilietas galėtų žmones paskatinti persėsti iš automobilių į viešąjį transportą.
Tai ne tik sumažintų taršą, jos poveikį žmonių sveikatai, automobilių spūstis, bet ir prisidėtų mažinant socialinę atskirtį. Yra žmonių, kuriems kelionė iki miesto centro yra prabanga, o augant maisto, šildymo kainoms socialinė atskirtis tik didės.
Nemokamo transporto Vilniaus mieste idėjai įgyvendinti prireiktų 30 milijonų eurų. Tai nėra didelė suma, jei mes kalbame apie žmonių sveikatą, mažesnį mirtingumą nuo oro taršos ir švaresnį miestą.
Dalis finansų gali būti surenkama per gyventojų sumokamus mokesčius. Padaugės Vilniuje registruotų gyventojų, augs ir įplaukos į sostinės biudžetą. Taip pat miestų oro taršos mažinimo sprendimams ir nemokamam viešajam transportui galėtų būti skiriami pinigai iš Klimato kaitos specialiosios programos.
Nemokamo viešojo transporto idėja nėra nauja ar neįgyvendinama. Ją įgyvendina ne tik užsienio, bet ir Lietuvos miestai.
Vienas geriausių pavyzdžių – Talinas. Nuo 2013 metų Taline registruoti gyventojai viešuoju transportu naudojasi nemokamai. Pastebima, kad viešojo transporto naudotojų skaičius išaugo, o tarša mieste sumažėjo.
Lietuvoje kai kurios savivaldybės jau siūlo savo gyventojams mieste ir rajone viešuoju transportu važiuoti nemokamai. Tokia galimybe jau naudojamasi Šilalėje, Plungėje, Kretingoje, Mažeikiuose, Varėnoje, Tauragėje, greitai nemokamai galės važinėti ir Trakų rajono gyventojai.
Didžiausias pokytis įvyktų įgyvendinus nemokamą transportą Vilniuje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kurie pasižymi itin dideliu automobilizacijos lygiu bei transporto keliama tarša.
Nereikia laukti, kol smogas mieste taps kasdienybe, veiksmų galima imtis jau dabar. Taliną nemokamas viešojo transporto bilietas ir kiti sprendimai pavertė vienu iš švariausią orą turinčiu Europos miestu.
Laikas ir Vilniui sekti geraisiais Europos miestų pavyzdžiais ir investuoti į miestiečių sveikatą bei gerovę.
Linas Jonauskas yra Socialdemokratų frakcijos narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.
