Nesidomiu horoskopais, bet net ir labai nesidomintiems pro ausis ir akis nepraslydo žinia, jog pagal Rytų horoskopą šie metai vadinami Geltonojo šuns metais. Nepraslydo ir man, nes socialiniai tinklai pilni žinių apie tai. Nieko tokio, tačiau… Žinia apie atėjusius Geltonojo šuns metus iliustruojama įspūdingomis kalėdinėmis dovanomis – šuniukais.
Kvepalus, taurių komplektus ir kitokius niekučius lietuvaičiai iškeitė į augintinius. Tai blogiausia kalėdinė dovana. Apie tai, jog dovanoti augintinius Kalėdų ir kitomis progomis, labai blogas reikalas, jau rašiau prieš keletą metų.
[blockquote author=”Linas Jonauskas” sc_id=”sc1496919533416″]Kvepalus, taurių komplektus ir kitokius niekučius lietuvaičiai iškeitė į augintinius. Tai blogiausia kalėdinė dovana[/blockquote]
Nesakau, jog negalima dovanoti augintinio, tačiau tai daryti reikia itin atsakingai. Pirmiausia reikia paties svarbiausio – pasiryžimo laikyti augintinį. Reikia ir vietos, kur jis gyvens. Įsigijus augintinį atsiranda ir įsipareigojimai jį nuolatos prižiūrėti, prausti, kirpti nagus, vesti pas veterinarą apžiūroms, skiepams, augintinį vedžioti, maitinti ir taip toliau.
Tiesa, jei daugeliui išvardintų dalykų užtenka rūpesčio ir meilės, tai vien meile augintinis sotus nebus. Apie tai irgi reikia pagalvoti. Pagalvoti reikia ir apie kitus būtiniausius daiktus įsigyjant šuniuką: guolis, antkaklis, pavadėlis, dubenėliai, maistas, skanėstai, nagų žirklės, šukos, šampūnas, rankšluostis, vonelė, žaislai, kelioninis krepšys, apynasris ar antsnukis. Jei Kalėdoms gavote augintinį, drąsiai iš Kalėdų senio reikalaukite ir visų mano išvardintų priedų. Žinoma, reikės ir maisto, kuris gal daug ir nekainuoja, tačiau ilgainiui susidaro tikrai nemaža suma.
Grįžkime prie svarbiausio – pasiryžimo. Augintis – ne megztukas, kurį gavus dovanų, dėl per mažo dydžio ar netinkamos spalvos galima grąžinti į parduotuvę ar nusipirkti naują. Augintinis parvežtas į namus tampa šeimos nariu, kuriuo reikia rūpintis nei daug nei mažai – 10-15 metų, todėl prieš parnešant augintinį namo, reikia apie tai itin gerai pagalvoti. Ypač, jei šunelį dovanojate vaikams, kurie baigę mokyklą ir išvažiavę studijuoti paliks jūsų dovaną jums patiems. Negąsdinu, bet, greičiausiai, taip ir bus.
Šuniuką, kuris, beje, greitai užauga ir amžinai nebūna mažutis ir gražutis, reikės vedžioti į lauką. Kalbu apie ilgesnį pasibuvimą, ne vien apie būtiniausius du kartus išeiti laukan atlikti gamtinių reikalų.
Kuo didesnis šuniukas, tuo daugiau gamtinių reikalų teks parsinešti namo, nes viską ką pridaro augintinis palikti galima tik dviem atvejais: jei augintinį vedžiojate miške ir jei nebijote didelės baudos už paliktą krūvelę.
Labai svarbi ir augintinio kilmė. Jei augintinį pirksite „veislinį“ tačiau be dokumentų – labai didelė tikimybė, jog augintinis turės ne tik fizinių sutrikimų, bet ir įgimtų, tačiau iškart nematomų psichikos problemų.
Reikia pagalvoti ir apie tai, kur augintinį paliksite, kai vasaros metu išvažiuosite degintis, tarkim, į saulėtąj1 Palangą. Su savo augintiniu, jei nuspręsite vežtis drauge, būsite išvytas beveik iš visų šalies paplūdimių. Net nepaisant to, jog poilsiautojai vandenį teršia kur kas labiau nei galėtų augintiniai.
Tačiau blogiausia, kad neįvertinę padėties žmonės atsikrato savo „kalėdinėmis dovanomis“, tai yra padovanotais augintiniais. Tokių dovanų gyvūnų prieglaudose stipriai padaugėja per šventes.
Dešimtys visuomeninių gyvūnų globos organizacijų ir šimtai savanorių kiekvienais metais su nerimu laukia švenčių, o ypač šių, kuomet naujausias mados klyksmas – Geltonojo šuns metams dovanoti šuniukus.
Būkime sąmoningi ir prieš rinkdami dovanas darykime tai atsakingai.
