Vyriausioji rinkimų komisija su ekspertais visuomenei pristatė internetinio balsavimo galimybių studiją. Kaip ir buvo galima tikėtis, nepigiai kainavusi galimybių studija nieko naujo neatskleidė ir tiesiog atkartojo seniai ekspertų įvardintas naudas bei geopolitines, socialines ir technologines grėsmes. Anot studiją atlikusių ekspertų, nors internetinis balsavimas Lietuvoje sukuria daugiau rizikų nei naudų, tačiau įgyvendinti jį Lietuvoje įmanoma.
Sakyčiau ne tik įmanoma, tačiau ir būtina. Pasveriant visas galimas rizikas ir nusimatant daugybinius saugiklius, internetinis balsavimas galėtų būti išbandomas Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje. Būtent šioje apygardoje registruotiems Lietuvos piliečiams iškyla didžiausios techninės kliūtys balsuojant (vėluoja arba visai neatsiunčiami balsavimo biuleteniai).
Maža to, būtent internetinis balsavimas galėtų padėti užsienyje gyvenantiems lietuviams įveikti jau daug metų neįveikiamą kliūtį – organizuoti pavykusį referendumą dėl 12 Konstitucijos straipsnio pataisos, kuria žmonės galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Kad 2024 m. gegužės m. referendumas dėl pilietybės išsaugojimo būtų pavykęs, jame dar bent 181 tūkstantis piliečių turėjo pasisakyti už pilietybės išsaugojimą. Referendumo organizacinės ir komunikacinės klaidos atskira tema, tačiau net ir su jomis, jei gyventojai būtų turėję galimybę balsuoti internetu, referendumas galų gale būtų pavykęs.
Beje, internetinis balsavimas buvo Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programoje. Konservatoriai buvo užsibrėžę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu savivaldybių tarybų rinkimuose ir (arba) Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo rinkimuose. Akivaizdu, ši programos dalis bus priskirta prie kitų šios Vyriausybės nesėkmių ir liks tik tuščia deklaracija.
Nesulaukus jokių konkrečių šios Vyriausybės žingsnių dėl internetinio balsavimo, 2023 m. įregistravau Rinkimų kodekso pataisas, kuriomis siūliau jau 2024 m. pasaulio lietuviams sudaryti sąlygas balsuoti internetu. Vietoje konstruktyvios diskusijos sulaukiau tik raginimų laukti Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakytos internetinio balsavimo studijos.
Diskusijos dėl internetinio balsavimo jau trunka daugiau nei dvidešimt metų, o pagrindinis dalykas, kurio šiandien trūksta norint įteisinti internetinį balsavimą Lietuvoje yra ne ekspertų studijos, o politinės valios stoka.
Akivaizdu, kad internetinis balsavimas gali ne tik stabilizuoti rinkimuose dalyvaujančių asmenų skaičių, tačiau ir padidinti jų aktyvumą. Neabejoju, turėjus galimybę 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje balsuoti internetu, rinkėjų aktyvumas būtų buvęs ženkliai didesnis, o tai greičiausiai būtų lėmę, kad konservatoriai rinkimuose būtų iškovoję ne 3, o tik 2 mandatus.
Tai vienas iš argumentų, kodėl konservatoriams nekyla rankos įgyvendinti savo pačių Vyriausybės programos dėl internetinio balsavimo. Nekyla noras dar ir dėl to, kad greičiausiai, įteisinus internetinį balsavimą, juo labiau naudotųsi jauni žmonės, kurie už konservatorius nebalsuoja.
Ar tikrai reikia taip bijoti balsavimo internetu? Balsavimas internetu palengvintų balsavimą užsienio lietuviams. Estija įrodė, kad internetinis balsavimas gali normaliai egzistuoti ir šalia įprastinio balsavimo rinkimų apylinkėse, tačiau gyvenantiesiems užsienyje tai taptų didele paskata balsuoti. Nebereikėtų registruotis balsavimui, laukti balsavimo biuletenių, jų siuntinėti paštu ar vykti balsuoti į Lietuvos diplomatines atstovybes, kurios dažnai būna valstybių sostinėse, tačiau ne visi lietuviai, gyvenantys užsienyje, turi tokią prabangą pervažiuoti pusę valstybės, kad ambasadoje į urną įmestų savo balsą.
Statistika nemeluoja. 2023 m. net 88,5 procentų 16 – 74 metų amžiaus asmenų Lietuvoje naudojosi internetu. Užsienyje šis rodiklis dar aukštesnis. Žmonės kasdien naudojasi įvairiomis mobiliosiomis programėlėmis skirtomis tvarkyti kasdienius ūkinius klausimus, deklaruoja pajamas, naudojasi internetine bankininkyste, jungiasi prie valdžios vartų. Internetinis balsavimas ne tik palengvintų balsavimo procedūrą, tačiau užtikrintų balsavimo teisę užsienyje gyvenantiems tautiečiams bei valstybei leistų sutaupyti nemažai lėšų. Net ir aplinkosauginiu požiūriu, balsuoti internetu būtų kur kas tvaresnis ir aplinkai palankesnis sprendimas.
Vertinu rizikas ir grėsmes apie kurias kalba ekspertai, tačiau blogiausia kas gali nutikti įgyvendinus bandomąjį internetinį balsavimą Pasaulio lietuvių vienmandatė apygardoje yra neįvykę rinkimai. Tikrai valstybė nepatirs daug žalos, jei įvykus kibernetinei atakai šioje vienmandatėje apygardoje Seimo narį išrinksime senuoju būdu pusmečiu vėliau.
Priminsiu, kad balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo patvirtinta dar 2006 metais. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai buvo teikiami Seimui 2008, 2009, 2010 ir 2014, 2015, 2018 metais, tačiau visi jie buvo grąžinami iniciatoriams tobulinti, o man iki šiol nesudaromos galimybės Seimui net pateikti svarstyti dar praėjusiais metais registruotų Rinkimų kodekso pataisų. Su tokiomis plačiomis baimės akimis, mes dar dvidešimti metų darysime įvairias studijas ir toleruosime faktą, kad kiekvienais metais vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių netenka Lietuvos pilietybės.
Konservatoriams linkiu nebijoti progresyvumo ir žiūrėti į priekį, o ne likti akmens amžiuje. Jei investuotojams pristatome Lietuvą kaip finansinių technologijų, veržlių startuolių ir greičiausio interneto valstybę, gal laikas nebebijoti internetinio balsavimo.
