Reaguodama į biržoje mažėjančias elektros energijos kainas, Vyriausybė turėtų būti lanksti ir į esamą situaciją reaguoti greitai. Dėl to su kolegomis socialdemokratais jau kreipėmės į Vyriausybę. Dabartinė tvarka, kai valstybė kompensuoja virš 28 ct už kWh siekiančią sumą, jau nebeduoda naudos gyventojams, o yra tiesiog parama elektros tiekėjams. Esama tvarka neleidžia gyventojams pajusti pingančios elektros energijos kainos.
Vyriausybei laikas sėsti prie diskusijų stalo, pasitelkti ekspertus ir priimti naują tvarką, kuri būtų palanki visiems gyventojams, o ne orientuota į pagalbą elektros tiekėjams.
Vyriausybė kompensuos elektros kainą tik socialiai remtiniems?
Šiuo metu Energetikos ministerijoje vyksta diskusijos dėl kompensacijų už elektrą tvarkos antrąjį šių metų pusmetį (nuo liepos mėnesio). Diskusijose minimi du galimi variantai – mokėti kompensacijas tik socialiai remtiniems žmonėms arba kompensuoti visiems už 100 ar 150 kWh per mėnesį suvartojamos elektros.
Tačiau, ar tai tikrai būtų socialiai teisinga? Reaguojant į besikeičiančią situaciją ir anksčiau Vyriausybės vykdytą politiką, reikėtų kuo greičiau ieškoti tokio modelio, kuris būtų socialiai teisingas visiems Lietuvos gyventojams, o ne kelioms grupėms.
Valstybė galėtų kompensuoti elektros tiekėjų baudas už sutarties nutraukimą
Šiuo metu valstybė pirmąjį pusmetį už elektrą Lietuvos gyventojams padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus. Tai reiškia, kad esant 56,5 ct už kWh (su PVM) tarifui, su valstybės kompensacija gyventojas moka – 28 ct.
Gyventojams vis dar trūksta skatinimo ir informacijos apie sutarčių persirašymą. Dalis gyventojų, norinčių keisti tiekėją, bijo mokėti baudas už išankstinį sutarties nutraukimą ir yra priversti mokėti daugiau nei garantinio tiekimo kaina ar kaina, kurią siūlo kiti tiekėjai.
Šiandien kai kurių elektros energijos tiekėjų klientai be baudų negali ne tik išeiti pas kitą, mažesnes kainas siūlantį tiekėją, bet ir persirašyti to paties siūlomo tiekėjo sutartis į palankesnes.
Šioje vietoje reikėtų valstybės įsikišimo. Valstybė galėtų gyventojams kompensuoti elektros tiekėjų numatytas baudas už sutarties nutraukimą anksčiau laiko. Tikėtina, kad kompensuodama baudas ir suteikdama galimybę gyventojams lengviau pasirinkti tiekėjus, kurie siūlo mažesnę elektros energijos kainą, valstybė išleistų mažiau nei mokėdama kompensacijas už virš 28 ct esančius gyventojų mokamus tarifus.
Tokiu būdu elektros tiekėjai, nenorėdami prarasti klientų, tikėtina, mažintų elektros tiekimo kainą, galbūt taptų lankstesni ir leistų persirašyti turimas sutartis.
Tuo tarpu ir pats „Ignitis“ bei kiti elektros energijos tiekėjai, prisiminę, kas yra socialiai atsakingas verslas, pasikeitus situacijai energetikos rinkoje, gyventojams galėtų pasiūlyti atnaujintus, pigesnius planus, o senuosius suteiktų galimybę nutraukti be jokių baudų.
Gyventojai turi turėti galimybę grįžti ir į visuomeninį tiekimą
Socialdemokratų frakcija Seime pasiūlė Vyriausybei panaikinti šiandien galiojančią priemoką už garantinį elektros energijos tiekimą.
Priemoka už garantinį elektros tiekimą šiandien yra naudojama kaip bausmė tiems, kurie yra nepasirinkę nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. Tačiau, logiška būtų vartotojui suteikti teisę grįžti į visuomeninį teikimą, kuris yra reguliuojamas valstybės, kai teikėjai nepasiūlo realią situaciją elektros energijos rinkoje atspindinčių elektros tiekimo planų.
„Baudžiamąjį“ garantinį tiekimą, koks jis egzistuoja dabar, reikėtų kuo greičiau naikinti. Bausti vartotoją už racionalų žingsnį yra mažų mažiausiai neteisinga.
Valstybė skatino gyventojus taupyti, o dabar paliko likimo valiai?
Kasmet Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia gyventojams kvietimus, skatindama gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos katilus keisti į naujus, 5 klasės efektyvumo biokuro katilus arba šilumos siurblius, kurie naudoja elektros energiją.
APVA nurodo, kad per 2021 m. daugiau kaip 4,3 tūkst. namų ūkių gyvenamųjų namų šildymui naudotus taršius šildymo įrenginius pakeitė į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius įrenginius. Populiariausi šildymo įrenginiai buvo šilumos siurbliai (oras-vanduo), juos įdiegė 2,4 tūkst. gyventojų.
APVA parama šilumos siurbliams 2022 metais buvo skirta 25 mln. eurų, o antruoju kvietimu – dar 15,3 mln. eurų.
Nors valstybės remiamas perėjimas nuo senų katilų prie tvaresnių šildymosi būdų yra aplinkai draugiškesnis sprendimas, tačiau šių gyventojų elektros energijos išlaidos dėl naujai įdiegtų šildymosi sprendimų, kurie dažniausiai yra neatsiejami nuo elektros energijos, ženkliai išaugo.
Vyriausybė, planuodama nurėžti elektros energijos kompensacijas ir jas paskirstyti tik socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams, į skurdą stumia viduriniąją klasę, kuri ieško sprendimų, kaip energiją vartoti atsakingiau ir tvariau, tačiau dabar jaučiasi pakliuvusi į spąstus.
Sprendimas – kompensacijos keliais lygmenimis
Šalia mano jau minėtos galimos baudų kompensavimo tvarkos gyventojams, norintiems nutraukti sutartį su elektros tiekėju, Vyriausybė taip pat turėtų kompensacijas už elektros energiją paskirstyti, atsižvelgdama į gyventojų suvartojamos elektros energijos kiekį.
Kompensacijos už elektros energiją galėtų būti mokamos keliais lygiais. Pirmiausia, jas gauti galėtų visi gyventojai už 150 kWh elektros energijos, suvartojamos per mėnesį. Šią kompensaciją labiausiai pajustų socialiai pažeidžiamiausi asmenys, tačiau ji pasiektų visus.
Taip pat kompensacijos galėtų būti išmokamos ir už didesnį elektros energijos per mėnesį suvartojimą, kai gyventojai šilto vandens ruošimui naudoja elektrinius boilerius. Net ir Vilniuje tokių daugiabučių yra ne vienas.
Kompensacijos galėtų būti mokamos ir už kiek didesnį elektros energijos suvartojimą tiems, kurie gyvena individualiuose namuose ir elektros energiją naudoja šilto vandens ruošimui bei namų šildymui. Dažnai šie žmonės, pasinaudoję valstybės skatinimu, yra tam įsirengę šilumos siurblius, generuojančius didelius elektros energijos kaštus.
Tokio pobūdžio modelis leistų palengvinti energijos kaštų naštą tiems, kam to šiandien labiausiai reikia.
Kompensacijų dydžiai galėtų skirtis ar kisti, priklausomai nuo situacijos elektros energijos rinkoje, tačiau tokio pobūdžio kompensacijos būtų tikslingesnės bei valstybei kainuotų mažiau, nei aukštos elektros energijos kainos ilgalaikėse sutartyse kompensavimas, o „baudžiamojo“ garantinio elektros energijos tiekimo tarifo atsisakymas bei galimybė gyventojams grįžti į visuomeninį elektros energijos tiekimą palengvintų žmonėms elektros tiekėjo pasirinkimą.
Šiandieninė kompensacinė tvarka, kai kompensuojama 28 ct viršijanti elektros energijos kaina, yra labiau valstybės pinigų švaistymas elektros tiekėjams, o ne reali pagalba žmonėms.
