Mano iniciatyva trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete vyko parlamentinė kontrolė dėl itin didelės Kuršių marių taršos. Lietuvos vandens tekinių būklė prastėja, o itin bloga Kuršių marių vandens būklė nekinta į gerą jau dešimtmetį.
Gerą būklę Lietuvoje atitinka tik 36 proc. visų vandens telkinių. Tai šokiruoja.
Tarša iš Neries, Nemuno baseinų patenka iki Kuršių marių, o vėliau – į Baltijos jūrą. Nenuostabu, kad nuo 2011 metų ekologinė Kuršių marių būklė taip pat yra bloga ir toliau blogėja.
Vandens būklės tyrimų ataskaitoje atsispindi visa Mendelejevo lentelė. Neišvalytos nuotekos į Kuršių marias patenka iš gyventojų namų ir verslo subjektų. Labiausiai Kuršių marių taršą veikia žemės ūkis, kuris lemia vandenyje didelę azoto ir fosforo koncentraciją.
Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2027 metų pasiekti, kad 90 proc. vandens telkinių atitiktų gerą būklę.
Jei nebus imamasi kardinalių pokyčių, planai liks planais, reikšmingų teigiamų rezultatų per penkis metus Lietuva nepasieks.
Kuršių marių tyrimai rodo, kad labai bloga vandens būklė fiksuojama Klaipėdos uosto teritorijoje, kurioje veikia tarši pramonė. Nors buvo priimta daugybė įstatymų, kurie turėjo padėti kontroliuoti ir suvaldyti įmonių taršą, tačiau bendruomenės teigia, kad situacija nekinta. Vis dar yra teršėjų, kurie su paviršinėmis nuotekomis išmeta didelius teršalų kiekius.
Jei planai liks planais, nebus peržiūrimi įstatymai, atliekama aktyvesnė įmonių, žemės ūkio subjektų kontrolė, ieškoma būdų, kaip padidinti aplinkos apsaugos valstybinėje kontrolėje dirbančių pareigūnų skaičių, Lietuvos vandens būklė kardinaliai nesikeis, o Kuršių marios virs nuotekų telkiniu.