Šiandien dėl išaugusių būsto paskolų palūkanų ne vienai šeimai tenka susiveržti diržus. Tuo tarpu Seimo valdančiųjų stumiamas nekilnojamojo turto mokestis gali virsti dar viena mokestine našta, galinčia tapti pragaištimi socialiai pažeidžiamiausiems Lietuvos gyventojams.
Visuomenėje jau netyla klausimai, kas laukia žmonių, jei valdantieji pritars nekilnojamojo turto mokesčiui, kaip net ir pagrindinis asmens turimas būstas bus apmokestinamas.
Valdančiųjų pateiktame įstatymo projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokio dydžio nekilnojamojo turto mokestį 0,05–4 proc. intervale taikyti būstui. Neapmokestinamas būtų tik asmens pagrindinis nekilnojamas turtas, kurio vertė konkrečioje savivaldybėje būtų ne didesnė nei 1,5 medianos.
Visam kitam asmens nekilnojamam turtui būtų taikomas savivaldybės nustatytas 0,05–4 proc. tarifas nuo visos būsto vertės. Jei Seimas galutiniame balsavime pritars nekilnojamojo turto apmokestinimui, už 100 tūkst. eurų vertės pagrindinį gyvenamąjį būstą Vilniuje savininkui tektų sumokėti nuo 5 iki 400 eurų per metus (priklausomai nuo savivaldybės nustatyto tarifo).
Toks apmokestinimo būdas nėra nei socialiai teisingas, nei tvarus, ypač esant šiandieninei situacijai. Daugelyje Lietuvos miestų nekilnojamojo turto mokesčius dėl išaugusios nekilnojamojo turto vertės mokės didžioji gyventojų dalis.
Didelė šių asmenų dalis – jaunos šeimos, kurioms ir dabar, Europos centriniam bankui keliant bazines palūkanų normas ir dėl to išaugus būsto paskolų palūkanoms, tenka veržtis diržus ir galvoti, kaip išgyventi, aprūpinti vaikus.
Didele našta tapusios palūkanos, išaugusios maisto, kuro, šildymo kainos stumia jaunas šeimas į skurdą. Nekilnojamo turto mokestis, kuris dar papildomai iš šeimos atimtų iki 400 eurų per metus, dar labiau pablogins jos gyvenimą.
Prieš kelis metus viešajame diskurse dažnai buvo linksniuojama sąvoka „gerovės valstybė“.
Kur link šiandien valstybė krypsta su jaunų žmonių, pensininkų turto apmokestinimu? Tikrai ne gerovės valstybės kryptimi.
Prie gerovės valstybės kūrimo turėtų prisidėti tie, kurie valdo prabangų nekilnojamąjį turtą (vertą nuo 300-400 tūkst.), o ne ir taip šiandien sunkiai besiverčiantys senjorai, gyvenantys kelių kambarių bute, kurio vertė per kelis metus išaugo, ar jaunos šeimos, prislėgtos itin išaugusių būsto paskolų palūkanų.
Seime ne tik pats nepalaikysiu tokio netvaraus ir socialiai neteisingo nekilnojamojo turto apmokestinimo, bet kitiems Seimo nariams siūlau prieš balsuojant gerai pagalvoti, ar tikrai jų sprendimas dar labiau nenuskurdins Lietuvos gyventojų ir neatitolins mūsų nuo tos vis dar kažkur tolumoje laukiančios gerovės valstybės.
