Lietuvos žvejų padangėje vėl suskambo pavojaus varpai. Užsimota į šalies ežerus grąžinti žvejų verslininkų tinklus. Keičiant Žuvininkystės įstatymą norima žuvininkystės reguliavimą visiškai perduoti Žemės ūkio ministerijai ir į šalies ežerus įsileisti žvejus verslininkus.
Panašią pataisą, kuria siekiama perskirstyti funkcijas tarp Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos žuvininkystės sektoriaus valstybinio valdymo srityje paskutinį kartą beveik prieš dvejus metus teikė konservatorius Kazys Starkevičius. Vėliau estafetę iš konservatoriaus perėmė jo bendrapartietis Molėtų meras Stasys Žvinys, šalies premjerui Sauliui Skverneliui pateikęs pasiūlymus, kuriais būtų uždegta žalia šviesa tinklų grąžinimui į ežerus.
Neabejoju, jog verslinės žūklės apribojimai, kuriuos 2015 m. priėmė Aplinkos ministerija – vienas teisingiausių sprendimų. Žuvies ištekliai ežeruose buvo pasiekę kritinį lygį, todėl, jei nebūtume ėmęsi veiksmų, šalies ežerai būtų virtę šuliniais, nes tiesiog, juose nebeliktų žuvies.
Teisingas teiginys, jog žvejybos verslu negalima laikyti verslinės žūklės mūsų ežeruose. Toks procesas labiau primena laukinius vakarus. Suprantu žuvininkystės tvenkinių verslą, kai žmonės investuoja, augina žuvį, šeria ją. Tačiau visai kas kita – verslinė žvejyba šalies vandens telkiniuose. Tiesiog, nusiperki tinklus, valtį ir pirmyn. Puikus verslas, su minimaliomis investicijomis, mažais mokesčiais ir minimalia kontrole. Norint sukontroliuoti kai kuriuos verslininkus, tiesiog reiktų į valtį sodinti po inspektorių, nes kitu atveju ataskaitose apie pagautos žuvies kiekius matytume vos kelis kilogramus žuvies.
Ne kartą esu rašęs apie žvejų mėgėjų naudą šalies ekonomikai. Už žvejybos leidimus kiekvienais metais žvejai mėgėjai į šalies biudžetą sumoka apie 1,7 mln. eurų. Žvejybos įrankių ir masalų gamyba, prekyba, leidyba, laivybos, nakvynės, maitinimo ir kitos su mėgėjų žūkle susijusios paslaugos kasmet generuoja ne vieną dešimtį milijonų eurų mokesčių, sukuria šimtus darbo vietų. Galiausiai už šalies žvejų mėgėjų pinigus įžuvinami tie patys ežerai.
[blockquote author=”Linas Jonauskas” sc_id=”sc580070925799″]Jeigu būtų grąžinta verslinė žvejyba į ežerus, Lietuvoje ir vėl nebeliktų žuvies, o tūkstančiai žmonių žvejoti važiuotų į kaimynines šalis ar Skandinaviją[/blockquote]
Neskatinu žvejų mėgėjų ir žvejų verslininkų priešpriešos, tačiau nelogiška, kai daug žvejų mėgėjų moka pinigus, jog prasmingai galėtų leisti laiką prie vandens, o sauja žvejų verslininkų, už mėgėjų pinigus įžuvintuose ežeruose žuvį semtų tinklais. Aš pamenu laiką, kuomet dažniau nei žuvį, spiningu sugaudavau žvejybinius tinklus. Tikiu, jog taip niekada daugiau nebebus, nes tiesiog, ežeruose niekada nebebus žvejojama tinklais. Lietuvoje beveik milijonas žvejų mėgėjų, kurie pelnytai nusipelno ne tik smagiai leisti laiką prie vandens, bet ir pagauti žuvies.
Eilinį kartą registruotos pataisos kiršina visuomenę. Jeigu būtų grąžinta verslinė žvejyba į ežerus, Lietuvoje ir vėl nebeliktų žuvies, o tūkstančiai žmonių žvejoti važiuotų į kaimynines šalis ar Skandinaviją. Apskritai, gyvosios gamtos inspektoriams nebeliktų prasmės kontroliuoti vandens telkinių, nes įteisinus tinklus, tiesiog būtų įteisintas brakonieriavimas.
Kažkodėl jaučiu, jog šis siekis daryti esminius Žuvininkystės įstatymo pakeitimus – vienas rimčiausių, tačiau tikiu, jog Seimo nariams užteks sąžinės ir brakonieriavimas įteisintas nebus.
