Per anksti apsidžiaugėme, kad politinėje darbotvarkėje pagaliau atsidūrė bandymai uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Jei ir toliau įstatymai klimps biurokratiniuose procesuose, nei šiais, nei kitais metais jie nebus priimti. To kaina – ir toliau nykstantys žuvų ištekliai.
Šiais metais vėl pavėlavome apsaugoti lašišas, kurių didžioji migracija į Lietuvos vidaus vandenis vyksta per Kuršių marias. Verslinė žvejyba Kuršių mariose vis dar yra viena iš didžiausių kliūčių lašišoms pasiekti savo nerštavietes, iki kurių jos plaukia šimtus kilometrų.
Nors Kuršių mariose lašišų ir šlakių verslinė žvejyba draudžiama, o į gaudykles pakliuvusias šias žuvis privaloma, nepaisant jų gyvybingumo, paleisti atgal į vandenį, o užsiimantys versline žvejyba nebegali piktnaudžiauti ir pasiimti negyvybingų lašišų, tačiau tai žuvų neapsaugo nuo patekimo į žvejybos įrankius ir žuvimo juose. Ilga lašišų kelionė dažniausiai čia ir baigiasi – žvejų verslininkų gaudyklėse. Ne paslaptis, kad kai kurios žuvys ir jų ikrai patenka ir ant pietų stalo.
Seime po pateikimo pritarta kelioms įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama drausti žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Nors buvau pateikęs ir savo pataisas, tačiau rėmiau ir valdančiųjų paruoštas pataisas, nes šiuo atveju reikalinga vienybė dėl bendro tikslo – atkurti nykstančius žuvų išteklius.
Kuršių marių tyrimai ne kartą parodė, kad žuvų ištekliai mariose mažėja. Leisdami verslininkams žvejoti Kuršių mariose, negalime užtikrinti žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių apsaugos, žuvų išteklių atsikūrimo.
Įprastai įstatymai po Vyriausybės išvadų keliauja atgal į Seimo komitetus ir plenarinių posėdžių salę. Buvo numatyta, kad verslinės žvejybos draudimas į politinę darbotvarkę grįš spalio –lapkričio mėnesiais. Nepaisant įstatymų, lyg karštos bulvės, mėtymų iš Vyriausybės stalčių atgal į Aplinkos ministerijos stalčius, matau signalus, kad sprendimų priėmimas gali užtrukti.
Nesiimsiu vertinti, ar tai tyčinis ar netyčinis vilkinimas. Verslinės žvejybos draudimo klausimas susidūrė su dideliu verslininkų ir kai kurių politikų pasipriešinimu, buvo užsakomi tendencingi straipsniai, reportažai, kurie bandė teisinti žuvų išteklių eikvojimą ir pačius eikvotojus.
Visgi, manau, kad tai – vienas iš svarbiausių šios Seimo kadencijos darbų ir norisi, kad Kuršių marios pagaliau išsivaduotų nuo tinklų, žuvų migracijos keliai atsilaisvintų, o žuvų ištekliai pradėtų kurtis.
Kol Vyriausybė, Aplinkos ministerija delsia su savo sprendimais, nesulaukiame iš Vyriausybės įsipareigotos parengti kompensacijų tvarkos už žvejų verslininkų pasitraukimą iš verslo, Kuršių marių žuvų būklė tik blogėja.
Kiek dar turės praeiti didžiųjų lašišų migracijų per Kuršių marias, kol žuvų išteklių apsauga vėl grįš į politinę darbotvarkę?
Nesiėmus aktyvių veiksmų geriausiu atveju šios pataisos bus svarstomos tik kitų metų rudenį.
Žvejybos Kuršių mariose draudimas turi būti svarstomas Seime ir priimamas kuo greičiau, nelaukiant, kol situacija mariose taps dar kritiškesnė.
