Seimas priėmė ryšių reguliavimo įstatymo pataisas, kurios, trumpai tariant, leidžia sekti piliečius, paskelbus valstybinio lygio ekstremalią situaciją arba teritorijų karantiną. Priemonė aiškinama tuo, kad žmonės pažeidinėja karantino nurodymus ir nesilaiko saviizoliacijos. Todėl vykdydamos sekimą atitinkamos institucijos skelbia, kad taip būtų užtikrinami visuomenės saugumas ir gerovė. Žinoma, tokia situacija, kaip dabartinis karantinas, yra išties neeilinė ir iššūkiai, kuriuos patiriame, yra nauji. Tačiau šis įstatymas, atrodo, labai rimtai kėsinasi ne tik į Konstitucijoje garantuojamas asmens laisves, tačiau ir į pasitikėjimą vienas kitu bei valdžia.
Įstatymo pokyčiai leidžia sekti bet kurį pilietį, nepaisant to, ar jis turėtų saviizoliuotis, ar ne. Jis būtų informuojamas apie tokio sekimo pradžią, tačiau institucijai nereikėtų aiškinti savo motyvų. Tad be jokio teismo sprendimo, nesant nepaprastajai padėčiai, kuri vienintelė leidžia apriboti piliečių laisves, būtų galima sekti bet ką.
Įstatymo pokyčiai leidžia sekti bet kurį pilietį, nepaisant to, ar jis turėtų saviizoliuotis, ar ne. Jis būtų informuojamas apie tokio sekimo pradžią, tačiau institucijai nereikėtų aiškinti savo motyvų. Tad be jokio teismo sprendimo, nesant nepaprastajai padėčiai, kuri vienintelė leidžia apriboti piliečių laisves, būtų galima sekti bet ką. Totalinis sekimas ir priežiūra yra sistema kurioje užaugo mūsų tėvai ir seneliai. Baimė pasakyti ne tokį žodį, padaryti veiksmą į ne tą pusę, nes valdžia visur ir visada tave stebi, labiau primena sovietų sąjungą ar Kiniją, o ne piliečių teisėmis paremtą demokratišką valstybę. Toks sekimas sukurtų prielaidas represiniams veiksmams prieš kiekvieną, kuris neįtinka.
Žinoma, visuomenės saugumas šiuo laiku reikalauja aukščiausių priemonių. Tam mes visi aukojame savo ir verslo laisves, sėdėdami namuose ir laikydamiesi karantino. Tai yra svarbu, nes tik taip mes apsisaugosime patys, neapkrėsime vieni kitų, padėsime medikams gelbstintiems gyvybes. Man lygiai taip pat, kaip ir kitiems, pasidaro pikta pamačius tuos žmones, kurie gavę visus įspėjamus rengia pokylius, pramogos dėlei vaikšto po prekybos centrus ir parkus. Tačiau reikia suprasti, kad tokių žmonių šis sekimo įstatymas suvaldyti nepadės. Jie paliks telefonus namuose. Nusipirks išankstinių apmokėjimų korteles, o vienintelis dalykas, ką laimėsime, tai – labiau susipriešinusi ir sekama visuomenė.
Visuomenė, kurioje pasitikėjimo likučiai yra tokie menki, kad dar neatsiradus problemai mes žinome, ką apkaltinti. Patys medikai, kurie šiuo metu yra priešakinėse linijose kovoja prieš pandemiją, pasisako prieš šį įstatymą. Kaip teigia medikai savo kreipimesi į Prezidentą ir Premjerą – „Projekto formuluotė yra ypatingai ydinga, neatitinka nei Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų, nei pagarbos ir garantijos vienai iš pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių – teisei į laisvę, nes sudaro pagrindus neribotam ir masiniam Lietuvos žmonių persekiojimui.“
Dar didesnę nuostaba kelia tai, kad yra alternatyvų šiam įstatymui, kurios net pasitarnautų medikams, atsekant susirgusių kontaktus ir valdant epidemiją. Vilniaus miesto patirtis rodo, kad yra kitų, neinvazinių galimybių spręsti susidariusią situaciją, užtikrinti karantino nurodymų laikymąsi ir netgi padidinti žmonių sąmoningumą. Sukurta programėlė – „Karantinas“ – leidžia nustatyti asmens buvimo vietą per GPS. Taip pat, per „Push notification“ sistemą galima ne tik perduoti asmeniui svarbias žinias, tačiau ir paprašyti asmens patvirtinti savo buvimo vietą – atsiųsti nuotrauką, įjungiant GPS nustatymus ir panašiai. Dar daugiau, tokia sistema leidžia saviizoliacijoje esančiam asmeniui registruoti savo savijautą ir pagal tai gauti patarimus. Patobulinus programėlę, ji galėtų leisti efektyviai įkelti ir patikrinti, ar tavo maršrutai nesikirto su sergančio asmens maršrutais, taip pat gauti patarimus ir naujausią informaciją tiesiai iš specialistų.
Be to, siekiant savitarpio pasitikėjimo ir užtikrintumo, asmuo, esantis saviizoliacijoje pasirašytų sutikimą naudoti šią programėlę ir vykdyti visus teisėtus reikalavimus: vietovės nustatymo signalo užtikrinimas, nuotraukų siuntimas, rekomendacijų laikymasis, savo sveikatos būklės (temperatūra ir panašiai) pateikimas. Toks susitarimas tarp valdžios ir asmenų, esančių saviizoliacijoje, didina pasitikėjimą tarp piliečių ir valdžios, leidžia realiu laiku stebėti saviizoliacijoje esančių asmenų būklės kitimą, greičiau reaguoti į jos pasikeitimą, matyti žmonių judėjimą ir tikėtinas užsikrėtimo vietas. Valstybė turi galimybę įgyti žmonių pasitikėjimą šios krizės metu ir sudaryti naują socialinį kontraktą. Tam reikia nebemeluoti ir kurti abipusį pasitikėjimą tarp valdžios ir visuomenės. Jei nepasitiki savo visuomene, tai kaip ji pasitikės tavimi?