2019 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo gerokai didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Kol ES turėjo pasitenkinti 1,1% vidutiniu BVP augimu, Lietuvos atveju tai siekė 3,9%. Net pasigirdo kalbos apie atgimstantį Baltijos tigrą. Tačiau jei ką ir galime konstatuoti, tai, kad 2020–2022 metai turbūt buvo mažiausiai prognozuojami nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Įvykių buvo tiek, kad jų užtektų bent dešimtmečiui. Tebesitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje galime pasinaudoti amerikiečių mėgstamu posakiu: „The opera ain’t over until the fat lady sings”. Tad įvykiams ir toliau besivystant beprotišku greičiu reikėtų konstatuoti, kur esame šiandien.
Šiandien, palyginus su 2019 metais, visas pasaulis, įskaitant ir Lietuvą, yra gerokai sudetingesnėje situacijoje. Pasirodė ne vienas tyrimas apie Lietuvos ir pasaulio ekonomikos kritimą per COVID-19 pandemiją, globalių grandinių trūkinėjimą ir uždarymų bei ribojimų įtaką ekonomikos raidai. Čia verta paminėti, kad Kinijos pasirinkta ne skiepijimo, o uždarymo strategija gali lemti vis didėjančias ir šios ekonomikos problemas, kurios tiek dėl netolygios demografinės situacijos bei nekilnojamojo turto (NT) burbulo aižėjimo (didžiausia Kinijos NT įmonė „Evergrande“ dar 2021 gruodį patyrė defaultą, kitos NT įmonės irgi nėra geroje būklėje, o NT sudaro 20-25% Kinijos ekonomikos) gerokai stabdys viena didžiausiu pasaulio ekonomikų.
Sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, Rusijai tęsiant žaidimus energetikos išteklių kainomis ir pradėjus karą Ukrainoje, gauname milžinišką infliacijos šuolį, kuri Lietuvoje siekia ir 18%. Tokių šalių, kaip Vokietija ar Prancūzija infliaciją lenkiame du, o kartais – tris kartus. Nors tai nėra naujiena, tačiau toks kainų – o ypač maisto (22% kilimas), kuriam ir taip išleisdavome gerokai didesnę dalį pajamų nei vakarų europiečiai – augimas, lemia sunkiai besiformavusios vidurinės klasės mirtį, jai iki galo taip ir negimus.
Nors dauguma aplinkybių, kurios lemia raudonų lempučių ekonomistų kabinetuose užsidegimą, Lietuvai ir buvo primestos susiklosčiusios situacijos tarptautinėje arenoje, tačiau tai, ką mes galėjome valdyti, buvo reakcija į jas bei mūsų valdančiųjų politikų sprendimai ir čia tikrai turime daugiau klausimų nei atsakymų.
Tokių šalių, kaip Vokietija ar Prancūzija infliaciją lenkiame du, o kartais – tris kartus.
Dar praėjusios vasaros pabaigoje į valdančiuosius ne kartą kreiptasi dėl augančių energetinių išteklių kainų. Kalbėta, kad šildymo sezonas, ypač Vilniuje ir Vilniaus rajone, gali būti brangiausias istorijoje. Tačiau į tai buvo numota ranka, aiškinant, kad pajamų augimas lenks infliaciją ir „laisvų“ pinigų žmonių kišenėse daugės. Tačiau prieš kiek daugiau nei savaitę pateikti „Sodros“ duomenys parodė, jog pajamų augimą „suvalgė“ infliacija ir gyventojai realybėje daugiau pinigų negavo. Paanalizavus „Sodros“ duomenis tampa aišku, kad pajamos daugiausiai augo tiems, kurie uždirbo daugiausiai. Kitų asmenų pajamų augimą (jei jis buvo) visiškai suvalgė infliacija ir realiai jų perkamoji galia mažėjo.
Dar svarbiau, kad didėjo dalis žmonių, kuri uždirba minimalų atlyginimą. Tai rodo, kad ekonomika negaluoja ir artimiausiu metu galime turėti problemų.
Žvelgiant į dviženklę infliaciją nerimą kelia ir elektros rinkos liberalizacija su privalomu tiekėjo pasirinkimu, o tai nulems dvigubai ar net trigubai išaugusią elektros kainą. Nepaisant geriausių ekspertų perspėjimų Vyriausybė rodo stojišką užsispyrimą ir nenorą atidėti šio klausimo įgyvendinimo.
Brangsta ne tik elektra – toliau didėja dujų, nuo kurių visiškai priklausomas šildymo sezono metu tampa Vilnius, kaina. Čia nemalonų jausmą kelia visiškai nesuvaldytas kogeneracinės elektrinės projektas, kuris Vilniui, tiek laiko sėdėjusiam ant „Gazprom“ dujų adatos, turėjo būti kelias į žalesnį ir pigesnį šildymą. Tačiau vilniečiams teks nusivilti, nes anksčiausiai kogeneracinė elektrinė bandomuoju režimu startuos tik kito šildymo sezono pabaigoje.
Brangsta ne tik elektra – toliau didėja dujų, nuo kurių visiškai priklausomas šildymo sezono metu tampa Vilnius, kaina.
Nors tai buvo valstybinės svarbos projektas, kurį atlikinėjo valstybinė įmonė, nuostabą kelia visiškas valdančiųjų atsakomybės „nusikratymas“, šiems aiškinant, kad valstybinės įmonės vadovai melavo ir apgavo ministrą.
O tu šventas naivume! Valdantieji mekena tarsi avys, bet nesiima parlamentinio tyrimo, kad išsiaiškintų, kas kaltas dėl tokio svarbaus projekto vilkinimo. O už šį vilkinimą sumokėsime visi per valstybės biudžetą. Toks visiškas savo pareigų neatlikimas ir vaikiški pasiaiškinimai labiau primena darželį nei valstybę.
Dar viena primesta realybė yra ir statybinių medžiagų kainų augimas septynmyliais žingsniais. Kainos auga ir dėl to, kad nemaža dalis metalų buvo gaunami iš Rusijos. Jai įvedus tarptautines sankcijas vienu metu daugelis šalių pradėjo ieškoti alternatyvių tiekėjų, kurių sertifikavimas užima laiko. Kas nutinka, kai pasiūla greitai sumažėja, bet paklausa nekrenta? Globali rinka pradeda konkuruoti ne tik kainomis, tačiau ir apskritai galimybe gauti tas medžiagas.
Esant tokiai situacijai jau pradėti projektai tampa itin nuostolingi. Tačiau, jei privačiuose objektuose indeksavimas vykdomas lanksčiau, tai valstybiniai objektai, net nacionalinės svarbos, ne tik stringa, tačiau visai stoja. Valstybei nenorint indeksuoti jau pasirašytų sutarčių įmonės renkasi gauti baudas ir nutraukinėti sutartis nei bankrutuoti dėl į minusą vedančių sutarčių vykdymo. Tokia situacija grasina ne tik stojančiais projektais, bet ir galima bankrotų ar atleidimų banga (dėl kitų priežasčių, tačiau apie tris tūkstančius žmonių atleidžia dvi valstybinės įmonės – „Lietuvos geležinkeliai“ ir „ Lietuvos paštas“). Tai keltų papildomą stresą ir taip ties perkaitimu esančiai Lietuvos ekonomikai.
Pasauliniai iššūkiai yra dideli, o Lietuva – maža ir atvira ekonomika, kuri dabar tik reaguoja į juos vietoje to, kad imtųsi proaktyvių veiksmų. Dažnai net mūsų reakcijos yra mieguistos, sprendimai priimami labai pavėluotai ar net bandant juos pritaikyti atgaline data (pavyzdžiui, PVM lengvata šildymui). Vasara yra puikus metas atsibusti, ojei tai nenutiks, laukia ilga, šalta ir sunki žiema.
Lukas Tamulynas yra LSDP Vilniaus miesto skyriaus „Momentum“ grupės pirmininkas
