Net ir vienas kilometras žvyrkelio juo važiuojantiems yra per daug. Tuo metu, kai įvairiose srityse kasmet siekiame tobulėti ir judėti pirmyn, asfaltuojant šalies žvyrkelius stovime vietoje, o šiemet įjungėme ir atbulinę pavarą.
Apie 20 mln. eurų valstybės biudžeto kontekste neatrodo labai dideli pinigai – būtent tiek mažiau lėšų šiemet skirta savivaldybių vietinės reikšmės kelių, įskaitant ir žvyrkelius, asfaltavimui lyginant su praėjusiais metais. Už šias lėšas galima asfaltuoti apie 40 kilometrų kelių.
Jei paklausysime finansų viceministro – tai „nėra labai reikšmingas atstumas“. Tačiau jei paklausime gyventojų, kasdien važiuojančiu šiais neasfaltuotais keliais ir gadinančių savo transporto priemones, arba tų, kurie gyvena šalia tokio žvyrkelio ir dūsta dulkėse, jiems taip neatrodys.
Žvyrkeliai apskritai patenka į tą pačią kategoriją reiškinių kaip lauko tualetai ar Sosnovskio barščiai – jų išsivysčiusioje valstybėje tiesiog neturi likti.
Tuo metu, kai įvairiose srityse kasmet siekiame tobulėti ir judėti pirmyn, asfaltuojant šalies žvyrkelius stovime vietoje, o šiemet įjungėme ir atbulinę pavarą.
Pradėjęs dirbti susisiekimo ministras Marius Skuodis viešai pareiškė, kad finansavimas savivaldybių keliams yra nepakankamas ir jis dės visas pastangas, kad situacija gerėtų, sieks, kad sumažintos lėšos atsirastų tikslinant šių metų biudžetą. Taip, raštą Susisiekimo ministerija Vyriausybei parašė – tačiau tik tuomet, kai patikslintas biudžeto projektas jau beveik gulėjo ant Vyriausybės narių stalų. Šį klausimą svarstant Seimo komitetuose ministro taip pat nesutikome.
Užtat Seime gimė rezoliucija „Dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos“. Deja, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto daugumos narių, šiuo metu svarstančių tikslinamą 2021 metų biudžetą, ji nesudomino. Nepasinaudos ja matyt ir savivaldybės, planuodamos, kuriuos žvyrkelius šiemet asfaltuoti, o kurie ir toliau liks dulkėti. Juk net paprasčiausios kelio duobės rezoliucija ar raštu neuždengsi.
Galbūt 20 mln. eurų nėra ta suma, dėl kurios ministrui verta kovoti, o pažadai juk bet kokiu atveju ne visuomet pildomi? Tačiau savivaldybėms ir jų gyventojams šios lėšos yra reikšmingos, jos leistų išlaikyti bent jau 2020 metų kelių finansavimo lygį. Dar daugiau, sumažinus žvyrkeliams skiriamų pinigų sumą, atsiranda didelė tikimybė, jog šis mažėjimas taps tendencija – juk kitų metų biudžetas bus planuojamas atsižvelgus į dabartinį.
Savivaldybės apskritai siūlo keisti požiūrį į kelių finansavimą. Ilgametė ydinga praktika, kad kasmet didelė dalis Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų (KPPP) lieka nepanaudota ir savivaldybės privalo jas grąžinti. Kodėl taip atsitinka? Skiriant finansavimą tik einamiesiems metams dėl ilgų procedūrų centrinės valdžios institucijose lėšos savivaldybes neretai pasiekia vėlyvą pavasarį ir net vasarą, o galutinis lėšų perskirstymas paprastai vyksta spalio mėnesį. Natūralu, kad per kelis mėnesius infrastruktūros darbus planuoti ir atlikti labai sudėtinga. Praktikams tai akivaizdu, pamažu tai suprati pradeda ir lėšas planuojantys ministerijų tarnautojai bei politikai. Todėl savivaldybės siūlo KPPP finansavimą planuoti ir skirstyti nustatant, pavyzdžiui, trijų metų laikotarpį.
Dar daugiau, sumažinus žvyrkeliams skiriamų pinigų sumą, atsiranda didelė tikimybė, jog šis mažėjimas taps tendencija – juk kitų metų biudžetas bus planuojamas atsižvelgus į dabartinį.
Jas išgirdusi Vyriausybė savo priemonių plane įsipareigojo sukurti naują vidutinės trukmės kelių finansavimo sistemą. Su socialiniais partneriais ir savivalda suderintą Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo pakeitimo projektą Susisiekimo ministerija Seimui turėtų pateikti jau rudens sesijai, tačiau kol kas apie šį projektą nieko negirdėti.
Labai tikimės, kad nei vasaros atostogos, nei netikėtai iškritęs sniegas ar politiniai vėjai nesutrukdys ministerijai imtis iniciatyvos ir įgyvendinti šį tikslą.
Dar visai neseniai nelinksmai juokaudavome apie prastą Lenkijos kelių būklę. Dabar, kirtus Lietuvos-Lenkijos sieną, norisi ne juoktis, o tik žavėtis: per pastarąjį dešimtmetį mūsų kaimynai, pasinaudoję Europos Sąjungos lėšomis bei skyrę savų, puikiai susitvarkė kelių infrastruktūrą, o artimiausiu metų ją dar plės, sugebėję pasinaudoti net Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis.
Tuo tarpu Lietuvos gyventojai šiuo metu vis dar važinėja daugiau kaip 45 tūkstančiais kilometrų žvyrkelių. Tai yra 54 procentai visų šalies kelių ilgio – tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės. O paraleliai asfaltuota autostrada, tačiau kita kryptimi, juda mūsų dabar taip pamėgti tikslai – Žaliasis kursas bei Darnus judumas.
Neramu tik dėl to naujo išmanaus/elektrinio/ekologinio geltonojo autobusiuko, kuriam vis tiek teks girgždėti žvyrkeliu ir tuo pat metu – mažinti oro taršą.
