Po dvejų iš eilės metų – 2017 ir 2018 – be rinkimų, 2019 -tais laukia intensyvus rinkėjų apsisprendimo laikas. Teisybės dėlei reiktų pripažinti, kad 2018 metai kaip nerinkiminiai traktuotini avansu. Juk teorinė galimybė dėl pirmalaikių rinkimų visada egzistuoja. Antra vertus, šiuo požiūriu tikimybė, kad 2018 metų žiemos olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjoje kalnų slidinėjimo rungtyje Lietuvos atstovai laimės auksą yra gerokai didesnė. Ir, nors dar neįžengėm į 2018 metus, partijos jau vertina savo stajerius, nutekina jų pavardes žiniasklaidai, taip kurdamos susidomėjimą, ir sulaukia pirmųjų vertinimų.
Daliai viešoje erdvėje minimų pavardžių net intensyviai pradėtas naudoti politpijaro dopingas vargu ar leis bent kiek priartėti prie visuomenei žinomų lyderių. Apie savo kandidatą prezidento rinkimuose, o dar geriau – apie visus tris artėjančius rinkimus 2019 metais – laikas galvoti ir socialdemokratams. Ir, nors rinkimų štabo pirmininku visiems trims startams jau nominuotas partijos vedlys G. Paluckas, norėčiau pasidalinti savo įžvalgomis.
Akivaizdu, kad visuomenei bene patys įdomiausi yra artėjantys prezidento rinkimai, todėl pradėkim nuo jų. LSDP Jonavos skyriaus užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad realiausia LSDP kandidatė varžytis dėl prezidento posto yra Vilija Blinkevičiūtė (sulaukusi 27,1 proc. respondentų balsų klausiant apie geriausią galimą LSDP kandidatą prezidento rinkimuose), gerokai mažesnį visuomenės palaikymą demonstruoja Vytenis Povilas Andriukaitis (11,2 proc.). Kiti bent kiek žinomesni LSDP atstovai neviršija 4 proc. palaikymo ribos, todėl jų perspektyvos nevertos tolimesnio nagrinėjimo.
Apklausa aiškiai indikuoja, kad V. Blinkevičiūtė yra LSDP favoritė kalbant apie galimą partijos kandidatą. Asmeniškai manau, kad tik V. Blinkevičiūtė ir turi bent kiek realesnius šansus 2019 metais pakovoti prezidentinėse lenktynėse. Europos ir pasaulio institucijoms savo rekomendacijose vis dažniau pabrėžiant, o ir visuomenėje vis garsiau diskutuojant ne tik emigracijos, bet ir socialinės nelygybės temomis, V. Blinkevičiūtė tikrai rastų kelią į rinkėjų širdis. Beje, V. Blinkevičiūtė jau yra dalyvavusi prezidento rinkimuose 2004 metais, tiesa, ne itin sėkmingai. Užimta 4 vieta surinkus 15,94 proc. rinkėjų balsų.
[blockquote author=”Mindaugas Sinkevičius” sc_id=”sc937801934221″]Asmeniškai manau, kad tik V. Blinkevičiūtė ir turi bent kiek realesnius šansus 2019 metais pakovoti prezidentinėse lenktynėse[/blockquote]
Antras galimas LSDP pasirinkimas yra Vytenis Povilas Andriukaitis. V.P. Andriukaitis ir anksčiau yra dalyvavęs prezidento rinkimuose: 1997 metais 4 vieta (5,65 proc. rinkėjų balsų); 2002 metais 5 vieta (7.20 proc.). Jeigu prezidento postas būtų skiriamas už besikartojančias pastangas, tuomet trečią kartą kandidatuoti bandantis V. P. Andriukaitis būtų neabejotinas artėjančių rinkimų favoritas. Tačiau net trečiasis bandymas nebūtinai lems ryškesnę sėkmę. Dabartiniai reitingai nerodo didelio palaikymo, o intensyvus darbas ne Lietuvoje, bet Briuselyje vargu ar gali tai pakeisti. Kita vertus, jeigu svarbu tik dalyvauti, o ne laimėti, tada vertėtų spręsti labai žemišką rinkimų finansavimo klausimą.
Priminsiu, kad rinkimų nugalėtoja, dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė 2014 metais vykusiuose rinkimuose išleido kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų (354.961 litus), kai tuo tarpu antrą vietą užėmusiam Zigmantui Balčyčiui rinkimų kampanija atsiėjo daugiau nei 700 tūkst. eurų (2.462.163 litus). Z. Balčyčio atveju didžioji pinigų dalis buvo partijos skirtos lėšos. Jeigu po euro įvedimo brango ne tik būtiniausios maisto prekės, bet ir rinkiminės kampanijos, tai 2019 metų prezidentiniai rinkimai taps didžiuliu finansiniu iššūkiu. Suprantama, galima naudotis kitų partijų patirtimis imant kreditą rinkimams, tik įdomu, kas būtų kredito užstatas ar galimas laiduotojas. Gal ir galima susigundyt, jeigu skolintojai kaip užstatą priimtų patį kandidatą…
O jei rimtai, tai prezidento rinkimai brangus malonumas ir, nesutikus V. Blinkevičiūtei tapti LSDP kandidate, siūlyčiau LSDP prezidento rinkimuose net nestartuoti ir geriau turimus resursus nukreipti 2019 m.įvyksiantiems savivaldybių ir merų rinkimams.
Neabejoju, kad daug kolegų socialdemokratų rastų pseudo argumentų, kodėl partija turėtų kelti savo kandidatą prezidento rinkimuose. Vieniems tai a la nerašyta didžiųjų partijų prievolė. Kiti manys, kad reikia rinkėjams įrodyti, jog pati skaitlingiausia partija turi kadrų pozicijoms nuo seniūno iki prezidento. Bet net apsisprendus kelti kandidatą, jei tai ne Vilija, bus nelengva save įtikinti, kad partiečių gretose turime potencialų finalininką, nekalbant jau apie laimėtoją. O dar rinkimų kaina. Na, nebent suformuojam kuklų paketą – visapusiškas partijos palaikymas ir kuklus finansavimas, analogiškas 2014 metų D. Grybauskaitės laimėjimo atveju.
Daug mažiau kam įdomūs 2019 metais vyksiantys Europos parlamento rinkimai. Iš LSDP perspektyvos šie rinkimai gali būti svarbūs tik vienu aspektu. Ar kol kas noru dalyvauti prezidento rinkimuose nedegančiai V. Blinkevičiūtei kelionėse į Briuselį kompaniją kažkas palaikys, ar Vilija dirbs viena. Nusipelniusių gyventi geriau ir dirbti Briuselyje tikrai netrūks, tik vargu, ar bilietų rinkėjai įteiks daugiau nei 1. Gavus ir antrą mandatą, V. P. Andriukaitis tikrai būtų vertas tęsti darbą Briuselyje. Tik nereiktų vėl sugalvoti kartoti triuko „du viename“, išbandyto su Z. Balčyčiu, kuomet kandidatas vienu metu siekė būti išrinktas ir prezidentu, ir Europos parlamento nariu. Akivaizdu, kad lietuviška užstalės logiką apie vieną užpakalį ir du balius, deja, bet tinka ir rinkimuose.
Mano vertinimu, svarbiausi 2019 metais bus tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai. Būtent čia reikalingas didžiausias partijos dėmesys ir didžiausias resursų sutelkimas. Ir manifestas ar deklaruojamas partinis atsinaujinimas rinkėjus vargu ar masins rinktis LSDP kandidatus. Savivaldybių rinkimuose rinkėjo mąstymo kategorijos tampa labai žemiškos ir apčiuopiamos: gatvių būklė, komunalinis ūkis, viešosios paslaugos, visuomeninė infrastruktūra. Kadangi prielaidų pergalėms nei sostinėje, nei kituose didžiuose miestuose Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje kol kas nematyt, beliks, kaip ir anksčiau, kliautis rajoninėmis savivaldybėmis, kurios ir iki šiol pelnytai leido manyti, kad antras LSDP pavadinimas – regionų partija.
O pergalėms bent rajonuose reiks išteklių. Išteklių, kurių atsirastų racionaliai ir blaiviai įvertinus galimybes pasiekti pergalę prezidento rinkimuose ir būtinybę juose dalyvauti.
Tai… kas bus prezidentas?
