Žinia, kad nuo šių metų pradžios net Rumunijoje minimali alga didesnė nei Lietuvoje, buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Lietuvoje minimalus atlyginimas nuo sausio siekia 400 eurų, o Rumunijoje – 410.
Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas turi pasiūlymą, kuris užtikrintų geresnes sąlygas, gaunantiems mažesnes pajamas, bet numatytų priedermę daugiau mokesčių mokėti tiems, kurie gauna daugiau nei 1900 eurų per mėnesį. Socialdemokratų vedlys kalba apie parengtą naują pajamų mokesčio įstatymo projektą, kuris registruotas Seime.
MŪSŲ PASIŪLYMĄ GALIMA PERŽIŪRĖTI ČIA
Apie tai socialdemokratų lyderis G. Paluckas ir Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė kalbėjo Pakruojo sinagogoje vykusioje diskusijoje su miesto gyventojais „Misija: Lietuva. Metas, kai Lietuvoje jausimės laimingi“.
„Misija: Lietuva“ yra socialdemokratų organizuojamas diskusijų ciklas, kuriuo visuomenę norima įtraukti į sprendimų priėmimo procesą.
„Mes, socialdemokratai, niekada nenustojome važiuoti per Lietuvą ir šnekėti su žmonėmis, bet buvome nuvažiavę klystkeliais ir klausa buvo šiek tiek pagedusi, todėl nieko negirdėjome, ką sakė žmonės. Dabar viskas kitaip: dabar mes girdime“, – teigia socialdemokratų pirmininkas G. Paluckas.
[blockquote author=”Gintautas Paluckas” sc_id=”sc393169591919″]Mes, socialdemokratai, niekada nenustojome važiuoti per Lietuvą ir šnekėti su žmonėmis, bet buvome nuvažiavę klystkeliais ir klausa buvo šiek tiek pagedusi, todėl nieko negirdėjome, ką sakė žmonės. Dabar viskas kitaip: dabar mes girdime[/blockquote]
RUMUNIJA MUS JAU LENKIA
Lietuvoje nuo sausio pradžios minimali mėnesio alga padidėjo nuo 380 eurų iki 400 eurų, bet čia mus aplenkė Rumunija, kuri minimalią algą padidino iki 410 eurų. Tiesa, po mokesčių minimalią algą Rumunijoje gaunantis asmuo realiai pasiima 250 eurų, o Lietuvoje – 361 eurą, tačiau tendencijos gana aiškios: Lietuva jau varžosi nebe su Estija, o su Rumunija ir Bulgarija.
Europos Parlamento narė, socialdemokratų pirmininko pavaduotoja V. Blinkevičiūtė teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje atlyginimai žemi – darbdavių ir darbuotojų socialinio dialogo stoka. Politikė prisiminė, kad met medikams ir slaugytojams išėjus į gatves reikalauti jų išsilavinimą atitinkančių sąlygų, akcijos dalyviai buvo apkaltinti paklūstantys socialdemokratams, nors medikai ir slaugytojai tik norėjo išsakyti savo bėdas.
G. Paluckas teigia, kad minimalaus atlyginimo didinimas tiesiogiai susijęs su smulkaus ir vidutinio verslo pajėgumais išlaikyti darbuotojus ir darbo vietas. Jeigu minimalus atlyginimas keliamas nepamatuotai, tuomet verslas pradeda atleidinėti žmones, todėl mokamos nedarbo išmokos – taigi vieniems atlyginimus keliant, kiti būna priversti gyventi iš pašalpos.
„Todėl tiesa, kad minimalios algos negalima didinti be galo, bet minimali alga gali didėti vardan mažesnio mokesčio. Socialdemokratau siūlo progresinių mokesčių modelį, kuris absoliučiai daliai mokesčių mokėtojų mokesčius mažintų, o tie, kas gauna 5-7 tūkst. eurų pajamų per mėnesį, pajustų mokesčių didėjimą. Tai būtų nauja keturių tarifų sistema nuo 14 iki 29 proc., šie tarifai būtų taikomi visoms pajamų rūšims“, – pasakojo socialdemokratų lyderis.
Pasak politiko, nors atrodo logiška, kad tas, kuris gauna daugiau pajamų, turėtų mokėti daugiau ir mokesčių, bet šiuo metu Lietuvoje yra visiškai atvirkščiai: didžiausia mokesčių našta gula ant mažų ir vuditinių pajamų gyventojų, o ne ant gaunančiųjų labai solidžias pajamas.
„Dabar mokestis yra regresyvus. Kuo tu daugiau gauni pajamų, tuo mažiau moki“, – teigė G. Paluckas.
Politiko žodžius patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys už 2016 metus. Jie rodo, kad itin mažų ir mažų pajamų žmonėms efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekia 7,9 proc., vidutinių pajamų – 10,5 proc., o didelių ir labai didelių – 5,7 proc. Efektyvusis tarifas atskleidžia tikrąją mokesčių naštą Lietuvoje.
Dėl šios priežasties socialdemokratai parengė kokybiškai naują Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kurio tikslas – tolygesnis visų pajamų apmokestinimas.
Socialdemokratai siūlo nustatyti skirtingą gyventojų pajamų mokesčio tarifą: 14 proc. – pajamoms iki 1500 eurų per mėnesį, 19 proc. – pajamoms nuo 1500 iki 2500 eurų, 24 proc. – pajamoms nuo 2500 iki 3500 eurų, 29 proc. – pajamoms, viršijančioms 3500 eurų per mėnesį.
Svarbu pabrėžti, kad didesnis tarifas taikomas tik sumai, viršijančiai ribą. Pavyzdžiui, jeigu asmuo gauna 1600 eurų pajamų, tai pajamos iki 1500 būtų apmokestinamos 14 proc. tarifu, o skirtumas tarp 1600 ir 1500 eurų – 19 proc.
„Išduosiu paslaptį. Kažkada aš klaidingai įsivaizdavau, kad progresiniai mokesčiai yra toks dalykas, kad sunkiai dirbi, kol pasieki gerovę, bet tuomet viršiji nustatytą ribą ir staiga visiems uždirbtiems pinigams tau taiko didesnį mokestį. Atrodė, kad iš esmės taip atimami uždirbti pinigai. Bet tai netiesa, nes progresiniai mokesčiai veikia šiek tiek kitaip, tai yra jei žmogaus pajamos siekia aukštesnį laiptelį, didesnis tarifas taikomas tik papildomai pajamų daliai virš ribos. Todėl tikroji mokestinė našta žmonėms, gaunantiems iki 1900 eurų per mėnesį, niekaip nedidės, išliks ta pati ar bus mažesnė. Panašu, kad Lietuvoje jau pribrendome prie tokio tipo mokesčių“, – teigė socialdemokratų pirmininkas.
[image align=”” image_size_alias=”” image_alt=”” margin_top=”” margin_right=”” margin_bottom=”” margin_left=”” action=”none” image_action_link=”#” target=”_self” link_title=”” sc_id=”sc869978844068″]https://www.lsdp.lt/wp-content/uploads/2018/01/DSC_9169.jpg[/image]
IDĖJA, KURIOS NEGALIMA LEISTI ĮGYVENDINTI
Kalbėdami apie viešąjį sektorių G. Paluckas ir V. Blinkevičiūtė pabrėžė nepakankamą finansavimą iš biudžeto ir badmiriavimą. Pavyzdžiu gali būti sveikatos apsaugos sistema: Lietuvoje šiai sričiai skiriama 4,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, Europos Sąjungoje – 8,9 proc. Kadangi medicininė technika ir vaistai kainuoja visose valstybėse panašiai, Lietuvoje „taupoma“ medikų darbo užmokesčiui.
G. Paluckas pabrėžia, kad Lietuva finansuoja ir paruošia daugybę jaunųjų medikų, kurie vėliau dėl pernelyg mažo darbo užmokesčio renkasi emigraciją. Tai reiškia, kad Lietuva už mokesčių mokėtojų pinigus ruošia medicinos personalą turtingesnėms valstybėms.
Tuo metu į diskusiją atvykęs Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris liūdnai juokavo, kad gal Lietuvoje nėra taip blogai, jei per pusmetį dvi ligoninės Vilniuje ir Kaune uždirba milijoninius pelnus. Tiesa, visų kitų ligoninių biudžetai minusiniai.
„Lietuvoje yra sudarytos sąlygos nukreipti resursus vienur kitų sąskaita. Tai yra į Kauną ir Vilnių. Na, taip, žmonių regionuose mažėja, bet kyla klausimas, kodėl jų mažėja? Juk ar kas norėtų atvykti į Pakruojį, jei čia nebus ligoninės, vaistinių ar mokyklų? Tuomet gal geriau rinktis didesnį miestą? Mano galva, daug žmonių nevažiuoja į tokius rajonus, nes juose nestabili situacija, niekada nežinai, kas bus“, – pasakojo V. Sudaris.
Pasak G. Palucko, nors gyventojų migracija į ekonominius centrus yra natūrali, bet Lietuvoje bandoma įtvirtinti 2,5 miestų idėją, kuri visiškai sunaikintų regionus.
[blockquote author=”Gintautas Paluckas” sc_id=”sc399517692505″]Gyvenimas ir žmogus yra šiek tiek daugiau nei ekonominis efektyvumas. Galima visus suvaryti į vieną miestą, kiekvienam skirti po 12 kvadratinių metrų kaip Honkonge. Na, ir gyvenkime, tai bus labai efektyvu! Bet žmonės turi teisę rinktis, kur jie nori gyventi[/blockquote]
„Čia yra viena liberali Lietuvos vizija: Vilnius, Kaunas ir truputį Klaipėdos. Bet jeigu tokią viziją mes imsime įgyvendinti, tai nebus jokių paskatų žmonėms, ypač jauniems, mėginti įsitvirtinti mažesniuose miestuoSe. Bet gyvenimas ir žmogus yra šiek tiek daugiau nei ekonominis efektyvumas. Galima visus suvaryti į vieną miestą, kiekvienam skirti po 12 kvadratinių metrų kaip Honkonge. Na, ir gyvenkime, tai bus labai efektyvu! Bet žmonės turi teisę rinktis, kur jie nori gyventi. O valdžia turi prievolę tas teises garantuoti“, – reziumavo G. Paluckas.
