Birželio viduryje Panevėžyje, Vilties gatvės daugiabučio namo laiptinėje, rastas stipriai sušalęs kūdikis. Nors iki tragedijos buvo likę vos keliolika ar kelios minutės, kūdikio sveikatos būklė stabilizuota ir jam jau niekas negresia.
Toli gražu tai ne pirmas toks atvejis šalyje, kai likimo valiai paliekami naujagimiai. Ką daryti, kad tokie atvejai nepasikartotų ir gimdyvės naujagimių nepalikinėtų bei nepasmerktų jų stipriam sveikatos sutrikdymui ar net mirčiai?
Šalyje dėl įvairių priežasčių kasmet miršta apie 100 kūdikių. Daugiau kaip pusė jų net nesulaukia 27 dienų amžiaus. 2018 m. pagal mirusių kūdikių skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyvų gimusių kūdikių, Panevėžio apskritį su 6,1 % rodikliu lenkė tik Tauragės apskritis, kurioje mirtingumas siekė 6,7 %. Kraupi statistika siunčia aiškius signalus, kad turime imtis skubių priemonių, siekiant kuo mažesnių kūdikių mirtingumo rodiklių.
Valstybė nepateikia tikslios statistikos apie likimo valiai paliktus kūdikius, tačiau, kaip matyti ir iš pranešimų žiniasklaidoje, tai – nepavieniai atvejai. Dažnai pranešama apie kūdikio palikimo faktą, bet ne apie priežastis, kurias taip pat labai svarbu suvokti.
Nuo priežasčių priklauso ir konkrečios priemonės, kurių valstybė turi imtis, siekiant gerinti prastą šalies demografinę situaciją. Pavyzdžiui, 2019 m. šalyje mirė 38 281 gyventojai, o gimė tik 27 393.
Manoma, kad dažniausiai kūdikius likimo valiai palieka alkoholį vartojančios arba dėl įvairių priežasčių didelį stresą patiriančios moterys. Kai kurios moterys viso nėštumo metu nesilanko pas medikus, pasitaiko, kad nėštumą slepia ne tik nuo kaimynų, bet ir nuo artimųjų.
Net ir vieno vaiko gyvybės išsaugojimas yra didžiulis laimėjimas, todėl reikėtų siekti, kad „Gyvybės langelių“ tinklas būtų dar platesnis.
Apsisprendimui dėl kūdikio auginimo didelės įtakos turi bendra finansinė moters situacija, galimybės užtikrinti sąlygas pilnaverčiam savo ir kūdikio gyvenimui.
2019 m. šalyje buvo minimas „Gyvybės langelių“ dešimtmetis. Per dešimt metų ši iniciatyva, kai kūdikis anonimiškai paliekamas medicinos įstaigos įrengtame skyriuje, išgelbėjo net 67 gyvybes.
Nors skeptikai sako, kad ši priemonė nesprendžia kūdikių gyvybės klausimo, nes langelyje paliekami ne tie kūdikiai, į kurių gyvybę yra kėsinamasi, vis tik, manau, kad priemonė yra reikalinga. Joks tyrimas neatskleis tolimesnio scenarijaus, kas nutiktų, jei kūdikis būtų paliekamas ne „gyvybės langelyje“, o kur nors gatvėje ar laiptinėje.
„Gyvybės langeliai“ yra kritikuojami ir dėl to, kad, užaugę vaikai neturės galimybės sužinoti, kas yra jų biologiniai tėvai, tačiau, mano nuomone, teisė į gyvybę yra kur kas svarbiau.
Net ir vieno vaiko gyvybės išsaugojimas yra didžiulis laimėjimas, todėl reikėtų siekti, kad „Gyvybės langelių“ tinklas būtų dar platesnis ir ypač ten, kur kūdikių paliekama daugiausiai.
Nebus šalia saugios vietos, kūdikiai bus paliekama laiptinėse ar tiesiog parkuose.
Nepritariu tiems, kurie problemos sprendimą mato didesnių baudų ar realios laisvės atėmimo bausmės mamoms pavidalu. Jėgos pozicija klausimas tikrai nebus išspręstas, o atvirkščiai, gimdyvės, nusprendusios atsikratyti kūdikiais, labiau slėpsis arba imsis dar kraupesnių sprendimų.
Kaimyninėje Lenkijoje, sukūrus valstybinę programą „Rodzina 500+“, pagal kurią mažai uždirbančioms šeimoms kas mėnesį mokama po 116 eurų (500 zlotų) už kiekvieną gimusį vaiką, o uždirbančioms daugiau – už antrą ir kitus gimusius vaikus, gimstamumo rodikliai stipriai šoktelėjo į viršų.
Dabar per metus Lenkijoje gimsta tūkstančiais kūdikių daugiau nei anksčiau. Lenkijos Vyriausybė džiaugiasi veikiančia programa ir teigia, kad pastaroji viršijo visus lūkesčius.
Panašiu keliu, o ne bausmėmis ir baudomis, reikėtų eiti ir mums. Jei būsima mama pergyvena dėl prastos finansinės padėties, reikėtų sukurti realią paskatų sistemą, kuri ne tik skatintų gimdyti, tačiau ir rūpintis būsimu naujagimiu, užsiregistruoti pas medikus, gauti visą reikiamą medicininę, psichologinę pagalbą ir nebijoti gimdyti dėl to, kad kažkas būsimą mamą smerks ar pastaroji neturės už ką maitinti, aprengti ar kitaip pasirūpinti kūdikiu.
Prie visų egzistuojančių valstybės pagalbos priemonių dar reikėtų pridėti vienkartinę išmoką, gimus vaikui. Pagrindiniai veiksniai, norint gauti išmoką galėtų būti šie: išrašas iš medikų, kad visą nėštumo laikotarpį būsima mama lankėsi pas medikus, jos ir būsimo kūdikio būklė buvo stebima ir buvo laikomasi visų rekomendacijų, kad po gimdymo abu, tiek vaikas, tiek mama, jaustųsi gerai ir būtų sveiki.
Pasitaiko, kad savivaldybės skiria dideles sumas ne itin reikšmingiems projektams, nors galėtų juos panaudoti žymiai prasmingiau. Vien Vilniaus miesto savivaldybės Lukiškių aikštėje išpiltas pliažas kainavo apie 60 000 eurų.
Kitas pavyzdys – Panevėžio miesto savivaldybės išlaidavimas 2018 m., prieš savivaldos rinkimus, kai artėjančių Kalėdų proga buvo puošiamas miestas. Tuomet visa šventinė miesto puošyba kainavo 150 000 eurų. Ir be skaičiuotuvo galima nesunkiai suskaičiuoti, kiek šiais pinigais būtų buvę galima paskatinti mamų, o tai tik du nevykusio išlaidavimo pavyzdžiai.
