Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė ilgai ruoštos ir derintos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ startą. Savivaldybėms, kurios turės apsispręsti dėl dalyvavimo projekte yra skiriamos aštuonios savaitės. Savivaldybių atstovai per šį laikotarpį turi išrinkti po 2-3 mokyklas, kurios dalyvaus programoje. Žinoma, savivaldybėms palikta teisė ir nedalyvauti projekte, tačiau tikėtina, kad net ir esant nemažiems šios programos trūkumams, tokių neatsiras. Savivaldybės suskubs pasiimti ministerijos dalinamus pinigus, o tai gali užprogramuoti dar didesnę atskirtį regionuose, mažų mokyklų uždarinėjimą ir ugdymo kokybės skirtumų didėjimą toje pačioje savivaldybėje.
„Tūkstantmečio mokyklos“ programa siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas, kad visi vaikai turėtų geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kokioje aplinkoje jie auga. Vienas esminių siekių, kaip žiniasklaidai sako Švietimo, mokslo ir sporto ministrė – nepriklausomai nuo mokinių gyvenamosios aplinkos, jiems suteikti geriausios kokybės švietimą.
Numatoma, kad programa bus iš dviejų etapų. Pirmasis etapas apims 150 mokyklų, o antru etapu prie programos, svajojama, jog bus prijungtos visos likusios šalies mokyklos. Programoje gali dalyvauti visos pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos.
Nors ministrė teigia, jog vienas pagrindinių šios programos tikslų – geriausios kokybės švietimas nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios teritorijos, to pasiekti, bent jau su šia „Tūkstantmečio mokyklų“ programa nebus įmanoma. Pirmiausia, to pasiekti neleis ministerijos klerkų apibrėžti programos dalyvių (mokyklų) kriterijai, kuriais šioje programoje užkertamas kelias dalyvauti mokykloms, kuriose mokosi mažiau nei 200 vaikų.
Labai tikėtina, kad po šiuo atrankos kriterijumi slepiasi tolimesni ministerijos planai dėl mažų regioninių mokyklų perspektyvų. Jei kažkada ateityje tikimasi, jog programoje dalyvaus visos mokyklos, tačiau neleidžiama dalyvauti mažoms, tai reiškia ne ką kitą, kaip planus, per laikotarpį iki antro „Tūkstantmečio mokyklų“ etapo, uždaryti ar reorganizuoti visas mažesnes pagrindines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas.
Antra, siekiant, kad visiems mokiniams būtų užtikrintos vienodos galimybės gauti vienodai kokybišką ugdymą ir sąlygas mokymuisi, ši programa nuo pat pradžių turėjo/turi apimti visas šalies bendrojo ugdymo mokyklas. Sprendimu šią programą skirstyti etapais jau daroma žala ir formuojamas atotrūkis tarp mokinių ugdymo savivaldybėse.
Šalyje veikiančių bendrojo ugdymo mokyklų skaičius siekia tūkstantį, tuo tarpu programos pirmame etape gali dalyvauti tik 150 mokyklų. Šis etapas truks iki 2026 m., per kurį 85% likusių mokyklų stebės kaip ugdymo pasiekimais į priekį lekia 15% išrinktųjų mokyklų.
Tokiu būdu ministerija ne tik prisideda prie didėsiančių mokinių pasiekimų rezultatų regionuose, tačiau ir skatina elitizmą. Perdavusi programoje dalyvausiančių mokyklų atranką savivaldybėms, ministerija tarsi ir neatsakinga už mokyklų atranką, tačiau visi puikiai žinome ir numanome, kad į šią programa bus atrinktos jau dabar labiau pažengusios mokyklos. Nors programoje negalės dalyvauti mokyklos atliekančios atranką, visi supranta, kad egzistuojanti neoficiali atranka suformuos elitinių mokyklų tinklą Lietuvoje.
„Tūkstantmečio mokyklos“ programos siekiai yra iš ties apgalvoti ir geri, tačiau realizavimas – visiškai nevykęs. Paskutinių dienų visuomenės raginimas Premjerei ir valdantiesiems nusileisti į žemę ir suprasti kaip realiai gyvena žmonės yra ne tik pagrįstas, tačiau ir taikytinas šios programos įgyvendinimo rėmuose. Jau dabar savivaldybėse yra geresnių mokyklų, kuriose mokosi to rajono elito vaikai, o jų stiprinimas reikš ne ką kitą, o „gyvulių ūkio“ stiprėjimą šalies švietimo sistemoje.
