Kol dešinieji švęsdami „demokratijos šventę“ šaudo konfeti, Klaipėdoje įsikūrė eilinė populistų partija su keistoku pavadinimu „Nemuno aušra“. Naujoji politikos „dalyvė“ kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o svarbiausia: kokios bus to pasekmės?
Nežinia kuriai politinei krypčiai priklausys ši partija ir kokios jos ideologinės vertybės? Kokia jos programa? O gal, kaip Lietuvoje jau buvo ne kartą, tai bus politinė jėga atstovaujanti gelbėtojo – mesijo interesus, o jos klajonės politinėje dykumoje užtruks tiek, kiek gelbėtojo Mozės poziciją užėmusiam veikėjui norėsis…
Šypseną kelia ir pats pavadinimas „Nemuno aušra“. Jeigu bandytumėm ieškoti pavadinime prasmės, tai Nemuno, kaip didžiausios Lietuvos upės, arba upės tėkmės „aušra“ prasideda kažkur Baltarusijos pelkėse. O gyvenantys Nemuno žemupyje žino, kad saulėtekio aušra prasideda kitoje Nemuno pusėje, ten kur buvo Mažoji Lietuva… Gaila, bet visai neseniai Nemunas garsėjo nelegaliomis „vandens siuntomis“ iš nedraugiškos valstybės, o žvelgiant į šalies istoriją… Sovietų okupuotoje Lietuvoje dažnas kolūkis buvo vadinamas „aušros“ vardu ir priverstinai žmones vedė visai ne tuo keliu, kurio norėjosi. Tad naujosios partijos vardas antisemito lūpose skamba visai neįkvepiančiai.
Visgi, naujos partijos steigimas yra visiškai teisėtas, net jeigu ta partija yra be politinių principų ir vertybių. Tai, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gali įsteigti partiją, dalyvauti rinkimuose ir spręsti kuria kryptimi turi judėti Lietuva išties yra demokratijos šventė. Tačiau, istorija liudija, kad populistinių partijų vadovų interesai visada yra svarbesni už valstybės interesus, o nuo populiaraus politinio kaubojaus iki diktatoriaus yra tik vienas žingsnis. Su populizmo problema susiduria visa šiandieninė Europa. Populistai kelia galvas Slovakijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir net gi Vokietijoje.
Nuo 1992 metų Lietuvoje buvo sukurtos 88 politinės partijos, sąjungos ar politiniai dariniai, kurie vėliau išnyko, susijungė ar kitaip transformavosi. Tarp įdomesnių partijų buvo Gyvenimo logikos partija, Lietuvos judėjimas „Černobylis“, Nuosaikieji konservatoriai, Respublikonai, Lietuvos ūkio partija bei neaiškių šmikių koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“. Kodėl gi kuriasi šie politiniai dariniai ir kas „po jais“ slypi? Priežastis labai paprasta: primityvūs, merkantiliniai, asmeniniai arba draugų verslo interesai, arba dar primityviau – darbo vieta, kai kada tai gali būti ir bandymas išvengti teisinės atsakomybės arba net nedraugiškos valstybės interesai. Panašu, kad iš LR Seimo krapštomas kontraversiškas politikos kaubojus taip pat turi asmeninį interesą išlikti politikoje.
Galiojanti partijų įsteigimo tvarka yra perdėm liberali ir leidžia visokio plauko populistams steigti asmeninių interesų partijas. Jeigu per metus Lietuvoje telefoniniai sukčiai apmulkina daugiau kaip 3000 piliečių iš jų išviliodami daugiau kaip 20 milijonų eurų, tai kas gali tapti kliūtimi politikos kaubojui ir viešųjų ryšių specialistams įtikinti 2000 piliečių pasirašyti partijos steigimo dokumentą? Pridėkim keletą ryškių homofobinių ir antisemitinių pareiškimų ir pikta minia išsirikiuos į eilę dėti parašus! Tik 2000 piliečių parašų tam, kad „vieningosios rusijos” filialas oficialiai veiktų Lietuvoje! O tada tik vienas žingsnis iki Lietuvos ar Europos parlamento.
Valstybės pamatiniai principai ir suverenitetas yra daugiau negu galimybė dešimtims populistinių politinių darinių prisidengiant demokratija tenkinti lyderių asmeninius interesus! Stiprios Vakarų valstybės tai suprato seniai ir pasirinko politinę santvarką sudarytą iš keleto stiprių ir stabilių partijų, turinčių aiškias politines vertybes ir principus. Liberalaus populistinių partijų steigimo betvarkė turi baigtis! Galima sutikti su tokiu liberalumu savivaldos lygmenyje, tai išties demokratiška, tačiau galvojant apie nacionalinį lygmenį – populistams neturi likti vietos.
Populistinių politinių darinių bujojimas daro žalą Lietuvos parlamentui kuriuo nepasitiki daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų. Dar daugiau žmonių nepasitiki politinėmis partijomis. O kaip gi jomis pasitikėti, kai už daugybės partijų slypi savanaudžiai vadukai? Lietuvos parlamentas turėtų labiau susirūpinti apsauga nuo neaiškių interesų vedinų populistų. Populistinių partijų nevaržomas steigimas yra yda kelianti rimtą grėsmę valstybei. Prisidengdami demokratijos principais į valdžią gali patekti nedraugiški Lietuvai asmenys. Atsakingai galvojant apie valstybės ateitį tą ydą būtina spręsti keičiant įstatymus ir griežtinant naujų partijų ir politinių darinių steigimą ar bent jau jų galimybes dalyvauti Europos ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Vakarų valstybės turėjo nueiti ilgą kelią, kol jose nusistovėjo stabili dvipartinė politinė sistema, kuri geriausiai užtikrina valstybės demokratinę raidą. Jeigu mes sekame Vakarų demokratijos pavyzdžiu, tai laikykimės ir dvipartinio Vakarų politikos principo.
Galima sakyti, kad naujų partijų ir politinių darinių steigimas yra demokratijos šventė, tačiau ši šventė labiau primena studentų vakarėlį, kuriame dalyviai atsineša pačius įvairiausius, o kartais kontrabandinius gėrimus ir nelegalius opiatus. Tokia šventė garantuoja galvos skausmą, ilgas pagirias ir neadekvačių veiksmų pasekmes – visuomenės nepasitikėjimą valstybės suvereniteto pamatu.
Kęstutis Kvaraciejus yra Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkas
