Gegužės 18 d. duris atvers ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Tai reiškia, kad ugdymas bus organizuojamas ne tik nuotoliniu būdu, bet vyks ir kontaktinės pamokos, todėl kyla klausimas, kaip tai ketinama daryti? Nėra paslaptis, kad didžiąją dalį auklėtojų, auklėtojų padėjėjų ar net įstaigų vadovų sudaro vyresnio amžiaus žmonės, o jiems eiti į darbą negalima, jei priklauso rizikos grupei. Kaip organizuoti darbo procesą? Vadovas dirbs nuotoliniu būdu, o auklėtojų padėjėjų bus viena kita. Tikėtina, kad šis sprendimas gerokai praretins galinčių dirbti gretas, nekalbant apie tai, kaip tie žmonės jausis. Akivaizdi diskriminacija dėl amžiaus.
O ir jaunesni darbuotojai tikrai nespės visi pasitikrinti iki atnaujinamo darbo pradžios, nes vien per gegužės 12 dieną Karštosios Koronos linijos savanoriai sulaukė 16000, t.y. rekordinio skaičiaus, norinčių pasitikrinti asmenų skambučių.
Vaikus išlaikyti visą dieną grupės patalpose tikrai bus sunku, juolab, kad jas bent du kartus per dieną reikia vėdinti. Kur tada tuo metu būti vaikams? Auklėtoja turės suspėti ir valyti, jei nebus padėjėjos, ir vaikus prižiūrėti.
Sveikatos apsaugos ministro sprendime kalbama, kad vienoje patalpoje bus tik vienos grupės vaikai, tačiau nesant reikiamam darbuotojų ir vaikų skaičiui vadovai bus priversti grupes jungti. Jei vaikai sveiki, bet gyvena kartu su seneliais – darželio durys jiems uždarytos. Ar priimant vaikus į darželį bus įmanoma tai sukontroliuoti? Manau, kad ne.
Ugdymo įstaigų vadovai, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, privalo maksimaliai laikytis grupių izoliacijos principo: vaikai nuolat turi lankyti tą pačią grupę, jos veikla turi būti vykdoma taip, kad būtų išvengta skirtingas grupes lankančių vaikų kontakto tiek patalpose, kuriose vykdomas ugdymo procesas, tiek lauke. Skirtingose grupėse dirbančių darbuotojų kontaktas ribojamas, o jei jo išvengti neįmanoma – ribojamas kontakto laikas, išlaikomas saugus atstumas. Sanitarinės patalpos, kriauklės ir kiti sanitariniai mazgai, kuriais naudojasi kelios vaikų grupės, dezinfekuojami kiekvieną kartą jais pasinaudojus vienam vaikui.
Vaikus išlaikyti visą dieną grupės patalpose tikrai bus sunku, juolab, kad jas bent du kartus per dieną reikia vėdinti. Kur tada tuo metu būti vaikams? Auklėtoja turės suspėti ir valyti, jei nebus padėjėjos, ir vaikus prižiūrėti. Bendru koridoriumi eiti nesaugu, žaidimų aikštelėje būti nesaugu. Ar visi keliami reikalavimai yra įveikiami? Kas laukia ugdymo įstaigų, jeigu atvyks užsikrėtęs vaikas ar jį lydintis vienas iš tėvelių? Kas bus kaltas? Greičiausiai užgrius komanda tikrintojų, kurie ras, ką nubausti. Visos ugdymo įstaigos –pradinės, progimnazijos, gimnazijos ir profesinio mokymo įstaigos, universitetai – kol kas lieka uždarytos iki gegužės 25 ar 30 dienos ir įstaigų vadovams palikta apsispręsti – vykdyti kontaktines pamokas, ar ne. Ką gi, pirmieji bandymai bus atliekami su ikimokyklinukais.
Sveikatos apsaugos ministras, kalbėdamas apie pradinukų ugdymo proceso atnaujinimą gegužės mėnesio gale ir remdamasis psichologų rekomendacijomis, teigia, kad visiems vaikams geriau grįžti dviems savaitėms į mokyklą. Galbūt.
Pritariu, kad vaikai išsiilgę draugų, bendravimo, bet ar tam yra pasiruošta? Pasiklausius tėvelių nuomonės – tai nesąmonė, nes vaikai, perėję į nuotolinio mokymo ritmą, vėl sugrįžę į klases išsibalansuos, t.y. adaptacijos periodas užtruks bent savaitę. Juolab stebime, kad karantino sąlygų švelninimas duoda ir neigiamas pasekmes. Žmonės nesisaugo – parkai, prekybos centrai pilni žmonių. Ar taip laukiama antrosios bangos?
Sutinku, kad tikslingiau organizuoti konsultacijas, individualius užsiėmimus, negrąžinant visų vaikų į klases. Juk ir mokyklose dirba daug vyresnio amžiaus žmonių – jeigu jiems, kaip ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, priklausantiems rizikos grupei, nebus leidžiama dirbti, tai kaip mokyklų vadovai organizuos procesą? Tada nebus nei saugojimosi, nei ugdymo, nei priežiūros… Galvojant apie regionus – moksleivių pavėžėjimas būtų dar vienas iššūkis. Mažuose autobusiukuose išsodinti vaikus per saugų atstumą – neįmanoma. Teks kelis kartus kartoti kelionę ir ilgiau rinkti vaikus.
Derėtų saugiai pabaigti mokslo metus ir pagalvoti apie galimybę organizuoti daugiau tikslinių dienos stovyklų vasaros metu. Premjero frazė „Labai svarbu, kad leidome vykdyti daugiau vasaros stovyklų“ skamba keistai, kol nėra pateiktas mechanizmas kaip ir kiek jos bus finansuojamos, nes tėvai taip pat prarado pajamas pandemijos metu. Savivaldybės ir valstybė skirdama lėšų vaikų užimtumui galėtų pateikti aiškias rekomendacijas dėl stovyklų organizavimo ir jų turinio – tokiu būdu vaikai pagilintų savo žinias, taptų vėl fiziškai aktyvesni bei sveikesni. Į šį procesą galima įtraukti mokytojus, auklėtojus, neformalaus ugdymo pedagogus, nevyriausybines organizacijas, kultūros, sporto, neformalaus ugdymo įstaigas ar savanorius.
