Nuolatinis uniformų ir batų trūkumas. Tas pats apavas – ir žiemai, ir vasarai. Pigios liemenės, su kuriomis tenka nuo ryto iki vakaro prakaituoti. Striukės, kurios per trumpos. Marškiniai, kurių neišlyginsi. Ir, žinoma, baimės atmosfera. Prabilsi apie tai garsiai – sulauksi griežto atsako.
Surinkti pareigūnų liudijimai rodo viena: situacija vidaus reikalų sistemoje – anaiptol ne tokia giedra, kaip bando vaizduoti valdžia.
Viena realybė popieriuje, o ant žemės – kitaip. Pasiklausykite.
Liudijimas Nr. 1: Kaunas
Pasikalbėjusi su Kauno policijoje dirbančiais pareigūnais išgirdau, kad visi apsaugines liemenes dėvi, nes supranta, kad kur kas svarbiau gyvybė, o ne patogumas. Tačiau policininkai taip pat teigia:
„Niekam neįdomu, kaip mes jaučiamės, niekas tokių klausimų net neužduoda. Ar kas nors yra matęs mūsų „plastmasinius“ marškinius, kurie net prakaito nesugeria? O rūbų išmatavimai – pajuoka: arba rankovės trumpos, arba ilgos, net dviese galim tilpti. Tas pats – ir su kelnėmis.“
Liudijimas Nr. 2: irgi Kaunas
Kitas pareigūnas kalbėjo: „12 metų dirbu, na, niekas nesikeičia – amžinai trūksta batų, rūbais pastoviai keičiamės, nes dydžiai neatitinka realybės“.
Ir čia pat nustebo: „Uniformos? Gerai, jeigu ramus budėjimas, įvykių mažai ir namo negrįžti nesuplėšytas ar kraujais aptaškytas. Kitu atveju vargsta žmona, nes apie jokias siuvyklas ar valyklas ir kalbos būti negali – nespėtume nei valyti, nei taisyti. Ir tada klausimas: ar vertėtų dirbti?“
Liudijimas Nr. 3: Kaišiadorys
Kaišiadoryse tikriausiai taip pat sunkiai rastumėte pareigūną, kuris sakytų, kad viskas puiku arba gerai.
Nerinkdamas žodžių vienas pareigūnas pasakė taip: „Kiek sakyta – eina jie velniop su tom liemenėm, tegul užsideda nors vienas ir pavaikšto. Būtų šaunu, kad ministrė užsidėtų ir visą dieną su ja pabūtų, paskui paklaustume: „Kaip jaučiatės?“
Liudijimas Nr. 4: mažas miestas
Kito Lietuvos miesto pareigūnai neslėpė, kad uniforma skirta visiems metu laikams: vasarą – marškinėliai, kai šalta – švarkelis, džemperis, striukė. Jų nuomone, apranga dirbti gatvėje nepritaikyta, tik kabinete.
Štai ką kalbėjo pareigūnas: „Norint užsidėti amunicijos diržą, reikia šiltą džemperį susikišti į kelnes arba palenkti, nes jis ilgas ir uždengia amunicijos diržą. Visa ginkluotė uždengta būtų. Norint ją išsitraukti, reikia pakelti džemperį. Individualios liemenės neatrodo patikimos. Batai – žiemą ir vasarą tie patys. Vasara – neįmanomai karšta, o žiemą – nerealiai šalta. „Geroji“ valdžia sureagavo į pastabas, išdavė vidpadžius. Bet ar tai spendimas? Policininkas, vykdamas į iškvietimą, turi būti su ryškiaspalve liemene, dar užsideda liemenę – nei patogu, nei funkcionalu, o jau apie estetinį vaizdą – nekalbu“.
Liudijimas Nr. 5: pataisos namai
Vienų pataisos namų darbuotojas tiesiog apgailestavo, kad jau bemaž metai laukia naujų kelnių, kurioms prašymą praėjusių metų kovo mėnesį parašęs. Jo teigimu, kolegos prašymus rašė šį pavasarį, t. y., koks būtų poreikis. Pažadėta, kad „gal rudenį bus, o gal ir ne“. Metams skiriama pinigų suma, liudijusio žmogaus žodžiais, yra juokinga – berods 109 eurai, taigi ką galima už juos gauti?
Liudijimas Nr. 6: Panevėžys
Panevėžyje situacija panaši. Įkalinimo įstaigoje dirbančios pareigūnės tiesiog piktinasi, kad tai – pasityčiojimas, o ne uniformos:
„Jos – nei patogios, nei praktiškos. Ne vaikų ar paauglių stovykloje dirbame, įvykių kasdien apstu, vieno komplekto neužtenka, reikia bent trijų. Todėl esam priverstos siūtis pačios. Jau antri metai nieko negauname. Išmatuoja mus kasmet, o uniformų kaip nėra, taip nėra – niekaip nesuprantam, kam mūsų išmatavimų reikia, gal tikrina, ar nepastorėjom? Atėjus naujai darbuotojai sumetam, ką turim. O mūsų striukės, tai tarsi pajuoka – tokio trumpumo. Greičiausiai niekas nematė, kaip mes konvojuojame, nes išsigąstų“.
Liudijimas Nr. 7: valstybės sienos apsaugos tarnyba
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nešioja trijų kolekcijų uniformas.
„Kelnės tos pačios ir žiemą, ir vasarą, nesvarbu, ar lauke – 20, ar 30 laipsnių. Ką jau kalbėti patalpoje: kelnių plauti negali, nes susitraukia. Batų nepatogumas ir prasta kokybė, neišskalbiami ir neišlyginami marškiniai, uniformos kokybė prasta“, – man teigė pareigūnas.
Tai – realių žmonių, kasdien ir atkakliai dirbančių, atsiliepimai.
Valdžia: viskas tik geryn ir puikyn
O štai valdančiųjų pateikiama informacija ir situacija, kuria jie labai didžiuojasi:
„Visuomenės nuomonė apie pareigūnus nuolat gerėja, o pasitikėjimas policija viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį – nedaug nusileidžiame Šiaurės Europos šalims, esame aštunti tarp ES valstybių.
Gerokai padidėjo ir visų Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pavaldžių institucijų darbo vertinimas. Palyginti su 2005 m., valstybinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos veiklą teigiamai vertinančių gyventojų padaugėjo nuo 77 iki 89 proc., policijos – beveik dvigubai – nuo 43 iki 82 proc., VSAT – nuo 43 iki 74 proc.
Beveik dvigubai išaugo pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir policijos pareigūnais, gaisrų šalyje sumažėjo ketvirtadaliu, o, palyginti su 2005 m., eismo įvykiuose žūsta net keturis kartus mažiau žmonų“.
Tai – informacija pateikta reprezentatyvios VRM apklausos „Gyventojų nuomonė apie teisėsaugos institucijas ir viešojo saugumo situacijos vertinimas” ataskaitoje, kuri buvo atlikta 2019 metų pabaigoje.
Rezultatai tarsi džiugina, tačiau kyla klausimas: ar tai nėra vien tik pareigūnų (policijos, valstybės sienos apsaugos, priešgaisrinės saugos ir kitų sričių pareigūnų) sunkaus darbo rezultatas?
Koks valstybės indėlis į visa tai? Ar tikslingai planuojamos lėšos kokybiško darbo ir paslaugos visuomenės užtikrinimui?
Drabužiai – ir dešimčiai metų
Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. patvirtintame policijos pareigūnų ir kursantų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarkos apraše nustatyta: tarkime, vienų (tyrėjų, kriminalistų) marškinių dėvėjimo norma 24 mėn., kitiems pareigūnams (generalinio komisaro pavaduotojų, policijos įstaigų vadovų) – 48 mėnesiai, o švarkas – 60 mėn.
Paanalizavus pateiktas dėvėjimų normų lenteles, galima pamatyti, kad kai kurių drabužių ar aprangos detalių dėvėjimo norma – ir dešimt metų. Kasdieninė tarnybinė uniforma (kostiuminė linija) įsigyjama centralizuotai iš Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skirtų asignavimų.
Už tarnybinės uniformos poreikio planavimą policijos sistemoje ir jos įsigijimą laiku bei išdavimą pareigūnams atsako Policijos departamento Finansų ir investicijų valdybos. Specialioji tarnybinė uniforma, atsižvelgiant į įsigyjamus kiekius ir poreikius, gali būti įsigyjama iš Policijos departamento ar policijos įstaigoms skiriamų asignavimų, o vakarinę tarnybinę uniformą pareigūnai įsigyja savo lėšomis.
Kaip padėti pareigūnams?
Kokią išvadą galime padaryti? Regis, prieš ketverius metus dalinti Sauliaus Skvernelio pažadai dėl atlyginimų kėlimo ir darbo sąlygų gerinimo tebuvo muilo burbulas.
Tarnybų administracijos turėtų pasirūpinti, o VRM skirti pakankamai lėšų, kad visuomenės pakankamai aukštai ir gerai vertinamiems pareigūnams nereiktų slėpti pratrintų švarkų alkūnių; kad jie galėtų išdidžiai atlikti savo pareigą ir gauti orų atlyginimą. Ir nereiktų vidaus reikalų ministrei ar premjerui dūsauti, kad trūksta pareigūnų, o jauni žmonės nesirenka šios profesijos.
Akivaizdu: būtina peržiūrėti viešojo saugumo sistemos būklę, įvertinant atlyginimus, darbo sąlygas, psichosocialinę savijautą. Atsižvelgiant į pačių darbuotojų poreikį ir prioritetus, turi būti skiriamas finansavimas, kad dirbantieji būtų aprūpinti apranga, šiuolaikine įranga, technika, apsauginėmis priemonėmis bei ginkluote.
Įvertinus gyventojų keliamas problemas, vertėtų svarstyti atkurti ir dalį teritorinių policijos padalinių – žmonės būtų saugesni.
Nesinori matyti basų piketuojančių pareigūnų. Artėjant birželio 29-ąjai – Lietuvos pasieniečio dienai – būtų šaunu, kad pareigūnai, kaip įprasta profesinių švenčių proga, būtų pamaloninti ne tik sveikinimais, bet ir valstybės sprendimais, užtikrinančiais normalias darbo sąlygas, orų ir darbo krūvį atitinkantį atlyginimą.
