Mes nuolat kalbame apie vyrų ir moterų atlyginimo skirtumus. Beveik visose pasaulio šalyse vidutiniai vyrų atlyginimai yra didesni už moterų. Paprastai moterys dirba prasčiau apmokamus darbus arba užima žemesnes pareigas, kas ir sąlygoja darbovietėse vyrų ir moterų atlyginimų vidurkių skirtumus. Labai nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamas pareigas ir apskritai, istoriniu požiūriu – visada moterys turėjo prastesnes karjeros galimybes nei vyrai. Moterų profesinėje karjeroje žymiai dažniau pasitaiko karjeros siekimo sąstingiai, nes tai lemia vaikų gimimas, auginimo atostogos, ligos, o vėliau ir senų tėvų slauga. Geriau apmokamų vadovaujamojo pobūdžio darbų ypač vengia dirbančios mamos, nes tokiam darbui reikia daug laiko ir energijos ir juos sunku suderinti su šeimos gyvenimu. Kartais, netgi jeigu moteris turi galimybę rinktis geriau apmokamą darbą toliau namų arba prasčiau apmokamą darbą arčiau namų – moterys pasirenka pastarąjį. Paprastai moteris galvoja dar ir apie tai, kad galėtų per pietų pertrauką nubėgti iki namų, patiekti pietus grįžtantiems vaikams iš mokyklos ir vėl grįžti į darbą, skaičiuoja laiko sąnaudas kelionei, kvalifikacijos kėlimui ir kt. dalykams, kurie „atima“ laiką nuo šeimos. Pasitaiko atvejų kai šeimoje yra vienas automobilis, paprastai dažniau juo naudojasi vyras nei moteris, o jeigu neišvystyta savivaldybėje viešojo transporto sistema – tai irgi riboja darbovietės pasirinkimą.
Profesijos pasirinkimas ir karjeros ambicijos turi labai didelę įtaką galimam atlyginimų dydžiui. Moterų darbo vietos pasirinkimas turi didžiausią įtaką atlyginimui, nes kiekviena darbo vieta turi tam tikrą vertę darbo rinkoje. Vyrai paprastai atkakliau derasi dėl įdarbinimo sąlygų, o moterys linkę nesiderėti, sutikti. Yra dar viena labai svarbi priežastis: darbo rinka vis dar padalyta į vyriškas ir moteriškas profesijas. Moterys daugiausia dirba švietimo, kultūros, socialinių, sveikatos paslaugų srityse, o ten – tradiciškai maži atlyginimai.
Statistikos departamento duomenimis, didžiausi atlyginimų skirtumai stebimi finansų ir draudimo sektoriuje (38,3 proc.), beveik trečdaliu mažiau atlyginimo moterys gauna informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse. Mažiausi skirtumai fiksuojami statybose ir švietime, kur jie neviršija trijų procentų. Po šios informacijos paskelbimo teko skaityti komentarus, kad tai nesąmonė, draudimo agentų uždarbis priklauso nuo sutarčių kiekio ir vertės, tačiau komentatorius turbūt neįvertino, kad skaičiuojami vyrų ir moterų atlyginimų vidurkiai ir kad eilinio draudimų agento alga skiriasi nuo padalinių ar visos įstaigos vadovų, kur pastarieji dažniausiai būna vyrai.
Analizuojant Eurostato, kuris bendradarbiaudamas su ES valstybių narių ir ELPA šalių statistikos tarnybomis atlikto tyrimą „Moterų ir vyrų gyvenimas Europoje – statistinis portretas“, matome, kad vyrai dažniau užima aukštesnius postus nei moterys Europos sąjungoje. Pavyzdžiui, 2017 m. tik apie trečdalis (34 %) vadovų ES buvo moterys. Vadovaujamas pareigas užimančių moterų dalis neviršijo 50 % nė vienoje ES šalyje: moterų vadovių dalis buvo didžiausia Latvijoje (46 %), Lenkijoje ir Slovėnijoje (po 41 %), Vengrijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Švedijoje ir Estijoje (po 39 %), mažiausia – Liuksemburge (19 %), Kipre (21 %), Čekijoje (25 %), Nyderlanduose, Danijoje ir Italijoje (po 27 %). Moterys uždirba vidutiniškai 16 % mažiau negu vyrai 2016 m. ES vyrai uždirbo 16,2 % daugiau negu moterys (vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis). Vyrai uždirba vidutiniškai daugiau negu moterys visose ES šalyse, tačiau jų darbo užmokesčio atotrūkis skiriasi. Didžiausi skirtumai tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio užfiksuoti Estijoje (25,3 %), Čekijoje (21,8 %), Vokietijoje (21,5 %), Jungtinėje Karalystėje (21 %) ir Austrijoje (20,1 %), mažiausi – Rumunijoje (5,2 %), Italijoje (5,3 %), Liuksemburge (5,5 %), Belgijoje (6,1 %) ir Lenkijoje (7,2 %).
Vidutiniškai moterys Europos Sąjungoje (ES) uždirba 16 proc. mažiau nei vyrai. Tokia statistika reiškia, kad Lietuvoje ir Visoje Europoje per metus moterys, palyginti su vyrais, dirba beveik du mėnesius nemokamai. Tokį atlyginimų skirtumą lemia segregacija darbo rinkoje, darbo schemų trūkumas, kuris leidžia vyrams ir moterims derinti darbą, karjerą ir šeimą bei neapmokamą darbą namuose, slaugos įsipareigojimus ir kt. Taigi, darbo užmokesčio atotrūkis susijęs su daug daugiau kultūrinių, teisinių, socialinių ir ekonominių veiksnių nei vien vienodas užmokestis už vienodą darbą. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas mažina ne tik viso gyvenimo pajamas, bet ir moterų pensijas. Moterų pensijos ES yra vidutiniškai 34 proc. mažesnės nei vyrų. Atlyginimų skirtumai skaudžiai atsiliepia vienišoms mamoms, auginančioms vaikus.
Mūsų – socialdemokratų tikslas yra ieškoti būdų, kaip didinti moterų ekonominę galią, derinti darbą, karjerą ir šeimos gyvenimą bei tokiu būdu mažinti moterų skurdą. Solidarizuojamės kartu su Europos socialdemokratėmis ir spalio 31 dieną skelbiame Europos moterų ir vyrų atlyginimo nelygybės diena. Tai simboliškai pasirinkta diena, kuria bandoma atkreipti visuomenės dėmesį, kad dirbančios moterys uždirba 16 procentų mažiau nei vyrai, o tai reiškia, kad nuo spalio paskutinės dienos dirbs nemokamai du mėnesius iki metų pabaigos. Kviečiame visus prisijungti prie šios akcijos ir savo socialinių tinklų profiliuose patalpinti šias užsklandas ir tokiu būdu prisidėti prie visuomenės supratingumo ugdymo.
